Jaunąją ūkininkę lydi sėkmė

2014-10-14, Stasys BIELSKIS
Ūkininkai Vytautė ir Arūnas Kučinskai su sūnumi Karoliu, padedančiu tėvams ūkininkauti, ir vienuolikamete dukrele Gabija, kuri jau turi savo triušiukų ir kačiukų „ūkį“.
Ūkininkai Vytautė ir Arūnas Kučinskai su sūnumi Karoliu, padedančiu tėvams ūkininkauti, ir vienuolikamete dukrele Gabija, kuri jau turi savo triušiukų ir kačiukų „ūkį“.

Rukų kaimo ūkininkė Vytautė Kučinskienė „Šilokarčemos“ žurnalistui papasakojo apie 1995 metus, kai susituokė su Arūnu. Tai buvo gana sunkūs laikai – nelengva susirasti darbą, o emigruoti ir užsienyje ieškoti darbo dar nebuvo populiaru. Šiandien ji džiaugiasi, kad neišvažiavo. Ūkininkę lydi sėkmė – baigia pasistatyti naują gyvenamąjį namą, kitąmet statys dar ir 50-ies vietų karvidę. Ji puoselėja viltį, kad gyvenime ir toliau jai seksis kuo puikiausiai.

Vytautė pasakojo, kad jos tėvai Juzefa ir Zenonas Mockai jau nuo seno turėjo nedidelį ūkį, laikydavo gyvulių.

„Susituokę 1995 metais apsigyvename pas mano tėvus ir kartu vedėme bendrą ūkį, - pasakojo Vytautė. – Pablogėjus tėvų sveikatai savo ūkį jie 2007 metais perdavė man, kaip jauniausiajai dukrai. Turėdama ūkį aš jau galėjau dalyvauti Europos Sąjungos 2007–2013 metų paramos priemonėje „Jaunojo ūkininko įsikūrimas“.

Beje, sumanius 2008 metais dalyvauti pastarojoje programoje paaiškėjo, kad yra vienas trūkumas – turi per mažai žemės ūkio paskirties žemės. Šiandien V. Kučinskienė dėkinga žmonėms, kurie notariškai išnuomojo jai dalį savo žemės. Dalyvaudama programoje pirko traktorių „Valtra“ su krautuvu.

„Tada labai džiaugiamės, nes galėjome įsigyti pirmąją naują techniką. Iki tol turėjome tik seną rusišką traktorių, visokios senos šienavimo technikos. Dalyvaudami „Jaunojo ūkininko įsikūrimo“ priemonėje gavome maksimalią paramos sumą – 138 tūkstančius litų. Traktorius kainavo brangiau, todėl turėjome pridėti nemažą savo lėšų dalį“, - prisiminė Vytautė.

2009-aisiais V. Kučinskienė jau dalyvavo kitoje ES paramos programos priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Tada pirko visą šienavimo techniką – kombinuotą ritinių presą, šienapjovę, grėblį. Tokioje paramos priemonėje parama jauniesiems ūkininkams sudarė 60 proc. įsigytos technikos vertės, likusią dalį reikėdavo sumokėti savo lėšomis. Tai – investicinis projektas, todėl žemės ūkio techniką pirmiausia reikėjo nusipirkti už savas lėšas, ir tik po to ES grąžindavo tuos 60 proc. už pirkinius išleistos sumos.

2011 metais Vytautė vėl dalyvavo „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ priemonėje. Pirko dar vieną traktorių, nes dirbti su vienu buvo per sunku, nespėta laiku atlikti visų šienapjūtės darbų. Be to, ir sūnus Karolis paaugęs jau padeda tėvui pjauti žolę ir ją sugrėbti. Žiemos metu Karolis ir pašarų galvijams į tvartą priveža. Dabar vaikinui 17 metų, mokosi Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos 3-ioje klasėje.

Vytautė sakė: „Karolis labai norėtų studijuoti informatiką, siekia tokio tikslo. Norėjau, kad pasirinktų kokią nors žemdirbišką profesiją, bet jis ne – yra labai užsispyręs. Ir su gyvuliais dirbti jam nepatinka, labiau mėgsta techniką. Aš leidžiu rinktis, ką jis tik nori, o po to jau gyvenimas parodys...“.

Pasak Vytautės, jaunėlė dukra Gabija, kuriai dar tik 11 metų ir kuri mokosi Stoniškių pagrindinėje mokykloje, 5-oje klasėje, yra tikra gyvuliukų mylėtoja. „Ji daugiau linkusi prie ūkio, augina triušiukus, turi dvylika tokių globotinių, - džiaugėsi jos mama. – Labai pareigingai juos prižiūri, šeria. Jos, grįžusios iš mokyklos, pats pirmas klausimas būna: „Ar triušiukus kas nors pašėrė?“. Nes ji dar lanko Pagėgių meno ir sporto mokyklos dailės bei fortepijono klases, visada labai užsiėmusi, bet pirmoje vietoje yra jos „ūkis“ – triušiukai ir kačiukai“.

Ūkininkės vyras – geros širdies

Pasidomėjome moters ir to, kaip ji su savo vyru susipažinusi. Pasirodo, Plaškių kaime gyveno Vytautės sesuo, todėl vasarą pas ją nuvažiuodavo, ten pabūdavo. Susirinkęs jaunimas žaisdavo tinklinį, kaip ir visi jauni žmonės vakarais eidavo pasivaikščioti.

Ir taip Vytautė susipažino su Plaškiuose gyvenusiu Arūnu. Po poros metų draugystės jiedu susituokė. Prieš tai Arūnas Šilutėje įgijo tekintojo profesiją, kuri šiandien, ūkininkaujant, yra labai reikalinga. Vytautė, baigusi tuometį Klaipėdos politechnikumą, tapo duonos gaminių technologe.

„Sutariame gerai, esame ne tik sutuoktiniai, bet ir draugai – susėdę aptariame ūkio reikalus, - „Šilokarčemai“ teigė Vytautė. – Jis yra labai geros širdies žmogus. Kadangi turi tekintojo profesiją, aš visada rami. Jeigu tik kas nors sugedo – ar melžimo įranga, ar kokia mašina, - žinau, kad jis tikrai sutaisys. Nereikės pirkti detalę, vežti kažkur remontuoti, Arūnas vargs užsispyręs, bet per naktį vis tiek sutvarkys – surinks iš bet ko, pritaikys... Jis sugeba tokius dalykus dirbti. Yra geraširdis žmonėms, pats pasisiūlo padėti, patarti kitiems ūkininkams. Pamatęs, kad laukuose sugedusi kokio nors ūkininko technika, niekada nepravažiuos pro šalį – sustos, paklaus, kas atsitiko“.

Žemės ūkio politika palanki nedaugeliui ūkininkų

V. Kučinskienės ūkis – pienininkystė ir galvijininkystės krypties. Šiuo metu turi 113 galvijų, iš jų – 40 melžiamos karvės ir 45 telyčaitės, kurios skirtos bandai atnaujinti. 28 buliukai, kurie dabar auginami, bus pardavimui – papildomos pajamos prie parduodamo pieno.

„Kas iš to, kad buliukus mėsos perdirbėjai perka? – svarstė V. Kučinskienė. – Bet moka labai mažą kainą, ypač šiemet. Yra labai baisu. Dažniausiai žemės ūkio politika tokia – jeigu per žinias išgirdai, kad kažkas kažkur atsitiko, kaip, pavyzdžiui, šiemet tas Rusijos embargas, iškart žinai, kad nukentės ūkininkas. Ne kažkas kitas, susijęs su žemės ūkiu, ne perdirbėjai, kurių pelnas gal truputį ir sumažės. Visada atsilieps ūkininkui – kris pieno ir mėsos supirkimo kainos, brangs degalai“.

Vytautė teigė, kad ir europinės tiesioginės išmokos, palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje yra gana mažos. Ir labai norėtųsi, kad jos kada nors prilygtų kitų šalių ūkininkų gaunamoms išmokoms. „Aišku, tai yra didelė parama, džiaugiamės, kad gauname, - sakė Vytautė. – Juk tai yra papildomi pinigai. Sunku būtų išgyventi gaunant pajamas vien tik už parduotą pieną ar galvijus. Anksčiau, kai krisdavo pieno kaina, savo pajamas kompensuodavome parduodami galvijus, o kad kristų kartu pieno ir mėsos supirkimo kainos, kažin, ar kada nors buvo toks laikotarpis. Bet labai nenusimename, visada ateina geresnių dienų. Jau žada ir pieno kainas po truputį pradėti kelti. Teko girdėti, jog ir galvijų supirkimo kainos pradeda didėti. Ūkininkai yra kantrūs, ypatingai lietuviai“.

Vytautė šalia tėvų sodybos, kurioje dabar gyvena, kartu su savo vyru Arūnu statosi naują, 230 kvadratinių metrų ploto namą. Statybą pradėjo pernai, liepos mėnesį, planavo jau šį rudenį persikelti į naują būstą, bet darbai užtruko. „Aš labai tikiuosi, kad jau nors per Kalėdas galėsime susėsti prie stalo naujame name“, - džiaugėsi Vytautė.

Be to, kitiems metams Kučinskų šeima jau turi leidimus ir dar vienos, 50-ies vietų karvidės statybai. Panašu, kad šiais sunkiais ūkininkams laikais ne visiems yra sunku išgyventi. Sėkmė lydi tuos, kurie stengiasi surasti tą sėkmę. Vytautė sakė esanti dėkinga ir bendrovės „Apskaitos sėkmė“ konsultantei, šilutiškei Violetai Galdikienei, kuri ne tik tvarko ūkininkės buhalteriją, bet ir paskatino dalyvauti europinės paramos programose, parengė reikalingus dokumentus.

Traktorių „Valtra“ ūkininkė V. Kučinskienė įsigijo dalyvaudama paramos priemonėje „Jaunojo ūkininko įsikūrimas“.

 

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar jums patinka rugpjūčio orai?