Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus paminėjo Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną

2015-05-12, Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejaus Vyr. rinkinių saugotoja Lina Vasiliauskaitė

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima kasmet gegužės 7 d. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

1863–1864 m. sukilimas prieš rusų caro valdžią Lietuvai atnešė tragiškų pasekmių – pradėta įgyvendinti nutautinimo politika. Buvo uždrausta spausdinti ir įvežti lietuviškas knygas lotynišku raidynu, mokyklose ir valstybinėse įstaigose panaikinta lietuvių kalba, pradėta persekioti katalikus. Caro įsakymu mūsų šalyje lotyniškas ir gotiškas raides turėjo pakeisti kirilica – rusiški rašmenys. Tačiau lietuvių visuomenė atmetė oficialiosios valdžios bandymus leisti lietuvišką spaudą rusiškais rašmenimis bei ėmėsi legaliai ir nelegaliai priešintis šiam draudimui. Buvo sukurtas platus nelegalios spaudos leidimo užsienyje tinklas. Lietuviškos knygos buvo spausdinamos Prūsijoje, Vokietijos imperijoje, Lenkijoje, Jungtinėse Valstijose. Caro atstovų darbas neprilygo pačių lietuvių pastangoms: per 40 metų išleistos vos 56 kirilica parašytos knygos. Nelegalių knygų lietuviškais rašmenimis Rusijoje ir Amerikoje per tuos 40 metų išleista beveik 4 tūkstančiai – 66 kartus daugiau.

Atkaklių ir drąsių žmonių, veikusių spaudos draudimo metais, dėka šiandien galime džiaugtis, kad galime kalbėti ir rašyti nesudarkyta lietuvių kalba, o ne kirilica, kuri caro užmanymu turėjo pakeisti mums įprastus lotyniškus rašmenis.  

Spaudos atgavimas prikėlė lietuvių tautą naujam gyvenimui, tapo pagrindu tautos atgimimui, valstybingumo atkūrimui, kultūros pažangai, lietuviškų tradicijų įsitvirtinimui.

2015 m. gegužės 7 d. Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus paminėjo Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šios svarbios lietuvių tautai datos atminimui,  muziejuje vyko atvirų durų diena. Ta proga muziejus sulaukė garbių svečių, kurie Mažosios Lietuvos paveikslų sodui padovanojo 22 ąžuoliukus. Tai ilgus metus buvę Bitėnų pradinės mokyklos mokytojai, aštuoniolika metų Martyno Jankaus muziejaus globėjai ir puoselėtojai Birutė ir Kazimieras Žemguliai. Taip pat šventėje dalyvavo Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos Lumpėnų Enzio Jagomasto pagrindinio ugdymo skyriaus 1- 4 klasių moksleiviai, kurie padėjo sodinti ąžuoliukus.  Ilgametę sodininkystės patirtį turintys Kazimieras Žemgulis ir Birutė Žemgulienė mokinius pamokė kaip teisingai pasodinti ąžuolus, kad jie prigytų ir užaugtų. Mokininiai  dėmesingai klausėsi mokytojų Žemgulių patarimų ir sodindami medelius, viską darė taip kaip juos mokė. Vienas po kito moksleivių rankomis pasodinti medeliai, iš kurių buvo suformuotas gojelis Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai įamžinti. Nuo seno buvo tikima, kad ąžuolas simbolizuoja vienybę ir stiprybę, tad pasodinę visus medžius Kazimiero Žemgulio  paraginti visi dalyviai sudainavo dainą „Ąžuolai žaliuos“. Pasibaigus ąžuolų sodinimo ceremonijai svečiai buvo pakviesti pasivaišinti, tradicine Martyno Jankaus muziejaus žolelių arbata ir kitomis gardžiomis vaišėmis. Po sunkaus darbo, šiek tiek pailsėję ir pasistiprinę moksleiviai žąsies plunksna rašė laišką ateinančioms kartoms. Jame linkėjo saugoti, tausoti ir nepamiršti lietuviško žodžio. Kiekvieno iš šventės dalyvių pasirašytas laiškas buvo užantspauduotas, patalpintas į butelį ir užkastas Mažosios Lietuvos paveikslų sode. Tik akcijoje dalyvavusieji dabar žino šią paslaptingą vietą ...Dabar tik visagalis laikas atskleis šią paslaptį.   


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?