Paskutinis skambutis 60-čiai pagėgiškių ir dviem užsieniečiams

Pasak K. Dargužienės, tos šventės vaikai ilgai laukė, kada pagaliau galės palikti mokyklą ir pradėti savo naują gyvenimą – stoti į aukštąsias mokyklas bei kolegijas. Tie, kuriems mažiau pasiseks, tikriausiai pasirinks profesines mokyklas.

„Dauguma mokinių planuoja savo ateitį sieti su darbu užsienyje, - teigė K. Dargužienė. – Vienoje klasėje yra geriau, kitose dviejose – vidutiniškai besimokantys mokiniai. Egzaminai parodys, kokios jų žinios yra iš tikrųjų, kokios ateities perspektyvos. Manyčiau, kad dalis dabartinių abiturientų tiesiog ieškos darbo užsienyje“.

K. Dargužienės auklėjamąją klasę lankė mokiniai iš aplinkinių kaimų – Stoniškių, Šilgalių, Natkiškių, Piktupėnų. Mokėsi ir du užsieniečiai – Viktorija Abariūtė ir jos pusbrolis Kęstutis Abarius. Vienuoliktosiose klasėse šiais mokslo metais nebuvo mokinių iš užsienio, todėl kitais metais gimnazijos nebaigs nė vienas užsienietis. Anksčiau, kol nebuvo taip suvaržytas judėjimas per valstybės sieną, daugiau vaikų, gyvenančių Tilžėje, lankydavo gimnaziją Pagėgiuose.

K. Dargužienė prisiminė, jog dar neseniai buvo viena Tilžėje gyvenanti šeima, kurios visi vaikai mokėsi Pagėgių gimnazijoje. Deja, paaiškėjus, kad Lietuvoje vidurinį išsilavinimą įgijusiems vaikams bus problemų stojant į Rusijos aukštąsias mokyklas, šios šeimos vaikai mokslus ėmė tęsti Tilžėje. K. Dargužienės teigimu, minėtųjų vaikų tėvai visaip stengėsi išsaugoti lietuvybę.

Tilžėje gyvenanti V. Abariūtė, „Šilokarčemos“ korespondentui pasidomėjus apie tolimesnį jos gyvenimo kelią, sakė, kad studijuos Lietuvoje – Vilniaus universitete teisę arba politologiją. Pasidomėjome, ar nebuvo sunkumų važinėti į mokyklą iš Tilžės į Pagėgius? „Ne, nebuvo, jeigu yra noras, tai visai nesunku. Per tiltą pereiname pėsčiomis be eilės, paskui į Pagėgius važiuojame privačiai samdoma mašina. Labai džiaugiuosi baigdama lietuvišką gimnaziją“, - pasakojo Viktorija.

Geriausiai – devintukais ir dešimtukais – sekėsi mokytis Giedrei Uselytei, deja, jos pakalbinti nepavyko, nes jau anksčiau buvo išvažiavusi į namus. Gerai mokėsi ir Natkiškiuose gyvenantis santūrusis Donatas Kasiliauskas, kuris į klausimą, ar džiaugiasi baigdamas gimnaziją, sakė: „Taip, pagaliau galėsiu stoti į universitetą ir studijuoti savo mėgstamą specialybę – programavimą. Gimnaziją baigiau aštuntukais, devintukais ir dešimtukais, išskyrus lietuvių kalbą. Ji man nelabai sekėsi, labiau patinka tikslieji mokslai. Manau, jog dar reikės daug ko išmokti, bet tikiuosi, kad prisitaikysiu, problemas išsispręsiu ir viskas bus gerai“.

Inėja Kasparavičiūtė ir Gintarė Pilinkaitė – klasės aktyvistės. I. Kasparavičiūtė – dar ir sportininkė, gynusi mokyklos garbę įvairiose varžybose. G. Pilinkaitė mokyklos šventėse pasižymėjo kaip puiki skaitovė. Stoniškietė Inėja sakė, kad mokslai gimnazijoje iš pradžių sekėsi sunkokai, bet vėliau „įsivažiavo“ į tą ritmą ir tapo lengviau. Teigė stosianti į Klaipėdos universitetą – studijuos kūno kultūros ir sporto pedagogiką – bent jau tikisi ten įstoti... „Mėgstu lengvąją atletiką, tinklinį, bėgimą ir viską, ką tik sugalvoju. Svarbiausia – nesėdėti vietoje“, – kalbėjo Inėja.

Stoniškietė Gintarė atvirtai prisipažino dar nežinanti, į kokią specialybę stos: „Laiko liko labai nedaug. Nežinau, reikės tai rinktis internete“, - atviravo neapsisprendusi mergina.

Pagėgiškis Valdas Laugalys sakė mėginsiąs stoti į Pasieniečių mokyklą, o vėliau šios profesijos žinias galbūt gilins ir aukštojoje mokykloje. „Paklaustas, kodėl pasirinko būtent tokią profesiją, paaiškino: „Aš jau nuo mažų dienų esu jaunasis šaulys ir man patinka karinė veikla, ugdanti karinį patriotinį mokslą ir meilę tėvynei“.