Visa tiesa apie vėžį: ar tikrai vėžinių ląstelių turime visi?

2015-05-29, Projekto partnerio turinys
Fotolia nuotr. / Vėžys
Fotolia nuotr. / Vėžys

Ankščiau vėžio diagnozė reiškė mirtį, bet pastaruoju metu tai tik sunki lėtinė liga, kuri gydoma ilgą laiką. Daugeliui žmonių kyla nerimas ne tik dėl sunkios ligos, bet ir dėl jėgas atimančio vėžio gydymo.

– Ar tikrai vėžio ląstelių turime visi?

– Vėžinių ląstelių turi kiekvienas žmogus, bet paprastai imuninė sistema susitvarko su pakitusiomis ląstelėmis ir neleidžia joms daugintis.

VU Onkologijos instituto docentas, gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia

Deja, kartais šis apsauginis mechanizmas gali nesuveikti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui nusilpus imunitetui. Tuomet tam tikro audinio pakitusios ląstelės pradeda nevaldomai daugintis ir susidaro perteklinė audinio masė. Šis perteklinis audinys vadinamas augliu ir gali būti gerybinis arba piktybinis. Gerybiniai augliai organizme neišplinta, tuo tarpu piktybinių auglių ląstelės skverbiasi į aplinkinius audinius ir organus, patenka į kraujotaką ir limfinę sistemą.Tokiu būdu vėžys išplinta, susiformuoja metastazės.

Nors vėžys ir klastinga liga, bet dar nėra mirties nuosprendis.Susirgęs žmogus turi įdėti nemažai pastangų, bet rimtai ir laiku gydant pirmos bei antros stadijos vėžį – liga dažnai atsitraukia. Svarbiausia, kad žmogus nesudarytų sąlygų ligai atsinaujinti. Kiek sudėtingesnis trečios stadijos naviko gydymas, bet laiku susigriebus galima ir čia daug padaryti.

– Kaip atsistatyti pacientui po sekinančio gydymo?

– Vėžys gąsdina ne tik kaip liga, bet ir agresyviais gydymo būdais (chemoterapija, jonizuojančių spindulių terapija, sudėtingomis operacijomis). Bet tai tik pirmasis vėžio gydymo etapas tradicinės medicinos srityje. Vėliau, kovojantiems su vėžiu, tenka atstatyti nualintą organizmą ir užkirsti kelią piktybinių ląstelių atsinaujinimui. Skaitykite toliau

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!