Įvertino anglų k. egzamino užduotis: per daug nesidžiaukite

2015-05-29, Rūta Pukenė, www.DELFI.lt
Valstybinis anglų kalbos egzaminas © DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
Valstybinis anglų kalbos egzaminas © DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
Šeštadienį abiturientai laikė anglų kalbos egzaminą, tačiau kalbos apie jį netyla iki šiol. Viešoje erdvėje abiturientai džiūgauja, kad egzaminas buvo labai lengvas, tačiau egzaminavimo specialistai perspėja per daug dėl to nesidžiaugti.

Interneto forumuose abiturientai iki šiol dalijasi savo įžvalgomis po praėjusio egzamino ir dalijasi preliminariais atsakymų variantais. Moksleiviai džiaugiasi, kad egzaminas buvo labai lengvas ir neslepia, kad tikisi gauti aukštus įvertinimus.

Su egzamino užduotimis galite susipažinti čia.

Tikisi aukštų įvertinimų

„Egzaminas nepasirodė labai sunkus, aišku, buvo kelios užduotys prie kuriu ilgiau sėdėjau, bet tikrai tikėjausi kažko sunkesnio. Sunkiausia turbūt buvo įstatyti sakinius („Reading part 4“). Šiaip laukiu 80+“, – savo įspūdžiais po egzamino dalijosi viena internautė.

„Nebuvo labai sunku, tikėjausi, kad bus daug sunkiau. Rašinys ir laiškas buvo gana lengva, tačiau sunkesnė buvo „Reading“ 3 dalis, kur reikėjo įrašyt sakinius ir dar „Listening“ 4 dalis, nes kai kurių vietų išvis nesupratau“, – jai pritarė kita.

„Tikiuosi 70 proc. Atrodo, viską, ką mokėjau, gerai padariau“, – lūkesčiais dalijosi viena iš moksleivių.

Užduotis įvertino teigiamai

Savo ruožtu Klaipėdos Vėtrungės gimnazijos anglų k. mokytoja-metodininkė Birutė Buinevičienė DELFI patikino, kad visos egzamino užduotys šiemet buvo sudarytos pagal programą, aiškios ir konkrečios.

„Tačiau ar egzaminas buvo sunkus, ar lengvas – parodys vertinimo proceso apibendrinti rezultatai ir kiekvienos užduoties atlikimo kokybės analizė, kuri atliekama kiekvienais metais. Man atrodo, kad egzaminas buvo normalus, tačiau girdėjau, kad vaikai juo buvo patenkinti“, – sakė mokytoja.

Ji įtaria, kad taip gali būti dėl šiemet įvestų naujovių, pagal kurias, tik B1 užsienio kalbos lygį atitinkantys vaikai bus priimami į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose.

Lengvesnis egzaminas – gelbėjimosi ratas silpnesniems vaikams

„Ko gero, pradėta mąstyti globaliau, nes, vis dėlto, protų nutekėjimas Lietuvoje yra be galo didelis. Tie reikalavimai, kurie keliami norint studijuoti užsienyje, yra ne tokie nuožmūs, kaip keliami Lietuvoje. Aišku, daugelis jaunuolių užsienyje stoja ne į universitetus, o į kolegijas, bet mano, kad ten gaus kokybiškesnių žinių nei Lietuvoje“, – pastebėjo ji.

B. Buinevičienė piktinosi, kad mokytojų reikalaujama moksleivius labai gerai išmokyti anglų kalbos, tačiau po to, studijuojant, anglų kalbos dažniausiai mokoma tik vienerius metus, o kai kurie dėstytojai gabius vaikus nuo šių paskaitų net atleidžia.

„Mes, savo ruožtu, siūlėme į nemokamas studijų vietas priimti tik tuos asmenis, kurių kalbos mokėjimo lygis – B2, tačiau aukštosios mokyklos tam nepritarė. Manome, dėl to, kad nebebūtų, kas stoja – visi vaikai išvažiuotų į užsienį“, – pastebėjo ji.

Kam sekasi geriausiai?

B. Buinevičienė yra pastebėjusi, kad geriausiai laikyti anglų k. egzaminą paprastai sekasi tiems vaikams, kurie nuolat vartoja kalbą.

„Pavyzdžiui, tiems, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus, žiūri filmus. Ypač berniukams, kurie bendrauja su pasauliu, draugais internete. Dažniausiai jiems labai gerai sekasi atlikti klausymo, teksto suvokimo, silpniau – rašymo užduotys“, – pastebėjo ji.

Tačiau pridūrė, kad yra visokių vaikų, taigi vienareikšmių išvadų daryti negalima.

Praėjusiais metais trūko laiko

Mokytoja prisiminė, kad praėjusiais metais kilo pykčių dėl laiko, kuris buvo skirtas peržiūrėti atliktas užduotis.

„Tam buvo skirta tik 15 sekundžių, todėl dalis vaikų, pavyzdžiui, tų, kurių anglų kalbos lygis yra B1, nespėjo ne tik suvokti, ką parašė, bet ir perskaityti“, – patikino B. Buinevičienė.

Šiemet visoms užduotims pasitikrinti buvo skirta po 30 sekundžių, o paskutinei, sudėtingiausiai užduočiai peržiūrėti buvo skirta minutė.

Pradžiugino rašymo užduotys

B. Buinevičienė taip pat džiaugėsi, kad pakankamai nesudėtingos buvo rašymo užduotys – laiškas draugui arba rašinys.

„Kartais būdavo duoti keli punktai, kuriuos reikėdavo sudėti į įžangą, todėl neretai vaikai prifantazuodavo per daug, kartais per mažai. Šiemet viskas buvo labai aišku – padėkoti draugui, papasakoti apie sveiką gyvenimo būdą, duoti bent du pavyzdžius (anksčiau būdavo liepiama parašyti daugiau, todėl vaikai neįsitekdavo į žodžių kiekį), apibendrinti.

Labai prieinama ir rašinio tema – apie šiuolaikinių technologijų svarbą mokymosi procesui. Technologijų tema gali būti išknaisiota įvairiausiais aspektais. Taip pat reikėjo pateikti bent du argumentus, užduotis buvo labai aiški, tinkamai suformuluota“, – pastebėjo mokytoja.

Šimtukų lietaus nesitiki

Vis dėlto šimtukų lietaus šiemet B. Buinevičienė nesitiki, nes dažniausiai koją vaikams pakiša rašto dalis. Anot mokytojos, savo esme ji yra sunkesnė.

„Moksleiviams neretai iš viso yra sunku sugalvoti, ką rašyti. Būna ir taip, kad jie nežino, kaip savo teiginius pagrįsti, jie neturi tiek gyvenimiškos patirties. Rašto darbų vertinimo kriterijai yra dideli ir turinio, ir žodyno, ir struktūros, ir gramatikos prasme“, – patikino ji.

Pasak mokytojos, neretai būna taip, kad moksleiviams tam tikri atsiskaitymai pasirodo labai lengvi, tačiau rezultatai nebūna tokie džiuginantys.

„Pavyzdžiui, tema jiems atrodo lengva ir paprasta, tačiau tinkamai argumentuoti savo nuomonės nepavyksta“, – patikino mokytoja.

Atsakymai – iki Joninių

DELFI primena, kad anglų kalbos egzaminai bus pradedami taisyti birželio 1 dieną. Šią savaitę vyksta darbų rūšiavimas.

Pasak Nacionalinio egzaminų centro direktorės Saulės Vingelienės, anglų k. egzamino rezultatai bus paskelbti iki Joninių (birželio 24 d.).

„Praėjusiais metais abiturientai skundėsi, kad anglų k. egzaminas buvo sunkus, bet rezultatai parodė, kad tai nebuvo tiesa – sunkumas buvo vidutinis. Nesulaukus rezultatų sakyti, kad egzaminas buvo lengvas, negalima. Tačiau tikėtina, kad šiemet anglų k. rezultatai bus geri, nes užsienio kalbos reikšmė yra didelė, keičiasi jos panaudojimas, supratimas“, – sakė DELFI konferencijoje trečiadienį apsilankiusi S. Vingelienė.

Nors šiuo metu internete sklinda galimi egzaminų rezultatai, anot B. Buinevičienės, jais pasitikėti neverta. Ji yra pastebėjusi, kad dažnai betaisant darbus išaiškėja daugiau teisingų atsakymų, jų papildymai.

„Tokiu būdu teisingų atsakymų bankas pasipildo. Dažniausiai taip nutinka tokiose užduotyse, kur reikia ką nors įrašyti“, – patikino ji.

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!