Įspėja poilsiaujančius prie ežerų: per daug atsipalaidavusiems skirs baudas

2015-06-07, Birutė Davidonytė, www.GRYNAS.lt
DELFI (K.Čachovskio nuotr.) / Poilsiaujant gamtoje prašo netriukšmauti
DELFI (K.Čachovskio nuotr.) / Poilsiaujant gamtoje prašo netriukšmauti

Daugelis lietuvių mėgsta poilsiauti gamtoje, tačiau ne visi tai daro tyliai, netrikdant šalia esančių žmonių ir gyvūnų ramybės. Kad miške būtų užtikrinta ramybė, galioja reikalavimas nekelti triukšmo. GRYNAS.lt domisi, kas gresia nepaisantiems šio reikalavimo.

Gresia baudos

Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyr. specialistas Zbignevas Glazko teigė, kad nors lankymosi miške taisyklėse triukšmavimas yra laikomas pažeidimu, realiai nubausti pažeidėjus yra nelengva.Visgi į šį pažeidimą nežiūrima pro pirštus. Ir šiais metais, jei bus gauta poilsiautojų skundų, pareigūnai išvyks raminti pernelyg įsiaudrinusių žmonių.

„Lankymosi miške taisyklėse yra parašyta, kad asmenims draudžiama triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus ir trikdyti kitų asmenų, besilankančių miške, poilsį. Draudžiama triukšmauti, garsiai leisti muziką, rėkauti ir taip toliau“, - sakė Z. Glazko.

Anot specialisto, triukšmas gamtoje yra ypač žalingas: „Pavasaris ir vasaros pradžia yra tas laikas miške, kai ir paukščiai peri, ir gyvūnai jauniklius atsiveda, todėl triukšmas jiems labai kenkia. Bet koks triukšmas trikdo gyvūnus ir gali padaryti rimtos žalos gamtai.“

Pasak pašnekovo, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 14 iki 57 eurų. „Tačiau labai abejočiau, kad aplinkosaugininkai pultų dalinti baudas. Turbūt jie pirmiausia įspėja triukšmaujančius žmones. O jei šie išvadų nepadaro, tada tikrai tenka bausti. Tokia praktika šiemet bus taikoma.“

Miškas taip pat yra vieša vieta

Kas yra triukšmavimas? ATPK viešosios rimties trikdymu vadinama šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Reikėtų žinoti, kad vieša vieta yra laikoma ir miškai, ir paežerės, ir pajūris ir t.t.


Stovyklavimas gamtoje © Shutterstock nuotr.

Yra paskaičiavimų, kad nuolat veikiant 40-50 decibelų (dB) triukšmui, žmogui atsiranda psichinės reakcijos, 60-80 dB garsas sukelia vegetacinės nervų sistemos pakitimų, nuo 90-110 dB garso žmogus gali apkursti. Kai garsas didesnis nei 120 dB, pažeidžiami klausos organai. Miesto ir buities prietaisų keliamas triukšmas siekia nuo 40 iki 100 dB.

Kad būtų aiškiau, savo širdies plakimą žmogus girdi 10 dB garsu. 30 dB triukšmą sukelia lapų šlamėjimas, 40 dB – šnabždesys, 50 dB – lietus bei įprastinė kalba, 70 dB – garsi kalba, 80 dB – durų, telefono skambutis, 85 dB – sunkvežimis, 90 dB – riksmas, 95-110 dB – motociklas, 120 – greitosios pagalbos automobilių sirenos. 

Policijos atstovai tikino, kad konkrečios triukšmo, kurį galima kelti gamtoje, ribos nėra nustatyta. Tačiau vadovaujamasi visuotinai priimtomis elgesio taisyklėmis, kad greta esantys žmonės galėtų jaustis pakankamai komfortiškai.

Vadovaujantis suformuota praktika, viešosios tvarkos trikdymo faktui nustatyti nėra būtina matuoti triukšmo. Paprastai asmenims administracinė atsakomybė gresia už akivaizdžiai per didelį triukšmą, užgožiantį natūralų aplinkos foną.

Kenkia gyvūnams

Triukšmas trikdo ne tik poilsiautojų rimtį, jis kenkia ir gamtai. Gamtininkų teigimu, mažesnė blogybė, kai triukšmaujama oficialiose stovyklavietėse, nes jų gyvūnai pradeda vengti jau vasaros pradžioje. Blogiau, kai triukšmaujama už oficialių stovyklaviečių ribų ar plaukiant baidarėmis.

Pasigirdus triukšmui gyvūnai bėga slėptis, ypač nukenčia patelės su jaunikliais. Triukšmas dieną labai kenkia ir šikšnosparniams. Jų kolonijos būna pasislėpusios ir ilsisi. Šie gyvūnai nemėgsta triukšmo, todėl pradeda keltis į kitą vietą, o jauniklius pernešti sunku.

Skundus perduoda policijai

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktorius Sigitas Žvinys GRYNAS.lt teigė, kad triukšmautojus paprastai drausmina policija.

Kempingas © DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Poilsiautojai laiką gamtoje leidžia pakankamai ramiai, todėl didelės problemos nėra. Žinoma, ši problema aktualesnė tose vietose, kur yra kaimo turizmo sodybos. Jeigu ten vyksta pokyliai, vestuvės ar kitos šventės, kaimynai kartais pasiskundžia, bet tai sprendžia policija“, - sakė  S.  Žvinys.

Anot pašnekovo, parkas neturi galimybių išmatuoti garso dydžio ir triukšmautojų baudimas yra ne parko direkcijos funkcija. Tačiau jis papasakojo, kaip stengiamasi gyvūnus apsaugoti nuo triukšmo.

„Mūsų parke yra numatytos rekreacinės zonos, kuriose yra įrengtos stovyklavietės. Prie tų vietų, kur yra gamtinių vertybių, pavyzdžiui, erelio žuvininko lizdai, stovyklavimas griežtai draudžiamas. Vasaros sezono metu pas mus dirba pareigūnai, kurie tikrina neleistinai apsistojusius stovyklautojus ir paprašo jų persikelti į leistinas vietas“, - teigė S. Žvinys.

 

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?