„Paslaptinga spinta“ atvėrė duris šilutiškėms

Birželio pirmąją draugus, artimuosius bei kitus miestiečius į vakarėlį pakvietė šilutiškė Giedrė Mikšienė. Renginys buvo skirtas naujos parduotuvės „Paslaptinga spinta“ atidarymui. Jaukiai susibūrę mažame kiemelyje, esančiame Lietuvininkų g. 43, svečiai stebėjo mini madų šou. Ilgai modelių Giedrei ieškoti nereikėjo, o modeliams tereikėjo nugalėti jaudulį prieš rūbų demonstravimą. Praėjus didžiajam jauduliui po parduotuvės atidarymo, kalbėjomės su šios idėjos viena autorių ir iniciatorių G. Mikšiene.

- Papasakokite, kada ir kam kilo idėja Šilutėje atidaryti tokią parduotuvę?

- Ši idėja labiau kilo man. Ją papasakojau vyro pusseserei Alinai, o kadangi ji turėjo savo uždarąją akcinę bendrovę „Apdarėliais apraizgyti“, sutarėme, jog darom. Ir nepatikėsite, bet vos per keletą mėnesių „Paslaptinga spinta“ tapo apčiuopiama realybe.

- Kas, ir kodėl sugalvojo tokį pavadinimą?

- Pavadinimą sugalvojome kartu. Kodėl „Paslaptinga spinta“? Todėl, kad esame išskirtiniai, ir norime išskirtinio pavadinimo, kuriam analogo Lietuvoje kol kas neradau. O ir pats pavadinimas intriguoja – moterys iki pat tol, kol užeis į parduotuvę, nežinos, ką ras pas mus esančiose spintose.

- Kuo prekiausite šioje parduotuvėje? Kuo ji išsiskirs iš visų kitų Šilutėje esančių parduotuvių?

- Šioje parduotuvėje prekiausime tik moterims skirtais rūbais - suknelėmis, kelnėmis, sijonais, švarkais, švarkeliais, palaidinėmis, paltais. Pas mus ponios bei panelės taip pat ras ir batelių, kol kas jų turime vos kelias poras, bet planuojame atsivežti ir daugiau. Rūbeliai – išskirtiniai, bet tuo pačiu patinkantys visoms. Jei atėjusi moteris tą kartą spintose neras sau tinkančio rūbelio, reikės laukti kito karto. Jei rastą rūbelį reikės pataisyti arba norės tokio paties, pas mus dirbanti siuvėja išpildys visus norus ir pageidavimus. Taip pat planuojame prekiauti rankų darbo papuošalais ir aksesuarais. Šiuo metu kaip tik ir ieškome, su kuo bendradarbiauti. Mąstome ir apie rankų darbo rankinių prekybą.

- Kas parduotuvėje dirbs kartu su jumis?

- Kartu dirbsime visos trys – direktorė Alina Norvilaitė, siuvėja-modeliuotoja Lina Mačiulienė, ir aš – vadybininkė G. Mikšienė. Klientėms tikrai nereikia drovėtis mus pakalbinti – tikrai visada patarsime, išrinksime tinkamus rūbelius, rūbų derinius.

- Minėjote, jog jūsų parduotuvėje dirbs ir siuvėja? Ar apsilankiusios moterys galės pasisiūti rūbus ir pagal individualius užsakymus?

- Taip. Tai mūsų privalumas, jog turime visą dieną parduotuvėje dirbančią siuvėją. Klientės galės pataisyti tiek parduotuvėje įsigytą rūbą, tiek atnešti savuosius, esančius namuose. Neradusios parduotuvėje sau skirto rūbo, galės siuvėjos prašyti pasiūti norimą rūbelį. Mes tikrai esame lanksčios, linkusios į kompromisus. Kalbėjome čia prieš kelias dienas, kad jei nepasiseks – nieko blogo, atsidarysime iš naujo ir vėl pasikeitę. Kaip sakoma, iš klaidų mokomės, ir tikrai rankų nenuleisime.

- Ar rūbus siuvate pačios, ar vežatės iš kitur?

- Būsiu paslaptinga, kaip ir mūsų parduotuvė, ir pasakysiu, jog tai – paslaptis. Kai ką parsivežame, kai ką sukuriame pačios, tačiau kaip ir sakiau – viską gaubia paslaptis.

- Ar ateityje planuojate plėstis?

- Kaip ir minėjau, mąstome apie rankų darbo papuošalų bei aksesuarų ir rankinių prekybą. Turime keletą potencialių partnerių, bet ir toliau ieškome norinčių dirbti kartu su mumis.

- Prisiminkime atidarymo vakarą. Ar sunku buvo rasti modelių vakaro pasirodymui?

- Ne, sunku tikrai nebuvo. Prisiminkite, kokios jos tą vakarą buvo laimingos. Juk dauguma jų – mamos. Joms taip trūksta to dėmesio, kad tą vakarą jos tiesiog spindėjo. Ačiū joms visoms. Ačiū ir mano pagalbininkėms, kurios padarė makiažus ir šukuosenas joms. Atrodytų, eilinį pirmadienio vakarą jos virto princesėmis.

- Ir papasakokite, ar viskas, įrenginėjant šią parduotuvę, vyko sklandžiai?

- Su būreliu pagalbininkų – taip. Ilgai galvojau, kokį parduotuvės interjerą norėčiau matyti, o visas spalvas man padiktavo... tapetas. Paprasčiausias sienų tapetas. Vos jį pamačiusi, jau žinojau, kaip atrodys parduotuvės vidus. Antra – interjero idėją padiktavo rasta sena močiutės spinta. Kitą spintą parsigabenome iš antikvariato. Pas mus ateinančios klientės prisėda ant sofutės ir tiesiog ilsisi – pasak jų, jas labai ramina sienų spalvos. Girdėjau sakančių, jog esame užkampyje. Netiesa, esame miesto centre, ir kai turėsime iškabą, mus rasti bus dar paprasčiau. Greitai visi Šilutėje žinos, kur yra „Paslaptinga spinta“.