Pažadų apie didesnes algas atsivalgę Lietuvos pareigūnai ruošiasi protestams

2015-06-09, Liepa Želnienė, 15min.lt
Teodoro Biliūno nuotr. / Policininkai
Teodoro Biliūno nuotr. / Policininkai

Lietuvos policininkai ir pasieniečiai metų pradžioje jau buvo patikėję, kad kitus Naujuosius pasitiks pilnėjančiomis kišenėmis. Tačiau dabar visos viltys bliūkšta, mat atlyginimų reformą apibrėžiantis Vidaus tarnybos statutas Seime vėl mėtomas it karšta bulvė. Seimo pirmininkė vis randa priežasčių jo neįtraukti į darbotvarkę. Vyriausybė tikina, kad pareigūnų padėtį galės gerinti tik po to, kai atsiskaitys su kompensacijų laukiančiais pensininkais ir valstybės tarnautojais. Anksčiausiai 2017-aisiais. Tačiau laukti pareigūnai nebenori. Jei šią savaitę Seimas ir vėl nebalsuos dėl naujo Statuto, jie ketina rengti masinius protestus.

Remiantis statistiniais duomenimis, vidutinis pradedančio policijos pareigūno darbo užmokestis šiuo metu Lietuvoje siekia vos 370 eurų, kaimynai latviai ir lenkai uždirba iki 550 eurų, o estai – iki 950 eurų atskaičius mokesčius.

Švedijos, Suomijos, Danijos pareigūnams už tarnybą atlyginama daugiau nei septynis kartus didesniu atlygiu – 2680 eurų atskaičius mokesčius.

Kardinalią pertvarką vidaus reikalų sistemos darbuotojų atlyginimų sistemoje numatanti Vidaus tarnybos Statuto nauja redakcija specialios darbo grupės buvo parengta šiemet sausį.

Tačiau iki šiol projektą spėta tik pateikti Seime ir paprašyti Vyriausybės įvertinimo dėl valstybės finansinių galimybių pakelti algas pareigūnams. Seimo valdyba kreipimąsi į Vyriausybę dar praplėtė prašydama pažiūrėti, ar nevertėtų kartu keisti tarnybų vadovų skyrimo tvarkos.

Vyriausybė išvadą pateikė gegužę. Joje nurodyta, kad Vidaus tarnybos statuto pakeitimai kainuos apie 37 mln. eurų, todėl siūloma nuostatų, susijusių su pareigūnų darbo laiko nustatymu, įsigaliojimą nustatyti nuo 2016 m. liepos. Pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientus Vyriausybė siūlo didinti dar vėliau. Nuo 2017 m. sausio – pirminės ir vidurinės grandžių pareigūnams, o aukštesniosios ir aukščiausios grandžių pareigūnams – nuo 2018 m. ar dar vėliau.

Didžiausios pareigūnų gaunamos algos

Saugumo nori už dyką

Tačiau pareigūnai su tokiu siūlymu nesutinka. Pasak jų, tokiais pat pažadais politikai žarstosi jau šeštus metus, o darbų kaip nėra, taip nėra.

„Kokie 2017-ieji? Nuo kitų metų turi įsigalioti visas paketas. Net tie vargani 37 mln. neleis pareigūnų algų iškart pakelti iki 1000 eurų. Tačiau jau bent bus instrumentai, kurie leis bent truputį susitvarkyti ir mažais žingsniais judėti link europinių standartų“, – aiškino V.Banelis.

Pasak jo, jei finansiniai dalykai įstatyme bus išdėliojami ir įsigalios skirtingu laiku, visa sistema neveiks arba veiks kreivai.

NPPSS praėjusią savaitę apie Statutą pasikalbėti susitiko  Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir mišrios frakcijos seniūnais.

„Visi sutarė, kad čia nėra ta sritis, kur mes šiandien turime taupyti ir kas gali palaukti. Visi supranta, kad čia ne 150 mln. eurų, kaip Krašto apsaugos ministerijai, arba kaip valdininkų algoms kompensuoti būtini 130 mln. eurų. Čia visai kiti skaičiai. Kokia prasmė dalinti tuos 37 mln. eurų per kelis metus?“ – retoriškai klausė V.Banelis.

Jis pabrėžė, kad šių dienų kontekste Vyriausybės siūlymas atidėti pareigūnų algų kėlimą skamba keistai dar ir dėl to, kad policijai ir pasieniečiams keliama vis daugiau reikalavimų rūpintis šalies saugumu.

„Policija reikalinga visada, ar šalta, ar šilta, ar šiandien, ar rytoj. Dar reikia suprasti, kad Lietuvos teisėsauga, ne tik pasieniečiai, bet ir policija, šiuo metu saugo išorinę ES sieną ir tai visos Europos skausmas. Vokiečiai ir švedai jau dabar kalba, kad dėmesys sienos apsaugai Lietuvoje per menkas“, – teigė pareigūnų profsąjungos vadovas.


Gedimino Gasiulio/ 15min.lt nuotr./Pareigūnų protesto akcija

ačiau Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovas, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas vienu balsu tvirtina, kad Vidaus tarnybos statutą galima priimti ir atskirai, o abiejų projektų jungimas naudingas tik tempiant laiką.

Iki Seimo pavasario sesijos pabaigos lieka dvidešimt dienų, o jei Statutas nebus priimtas joje, pareigūnų algų kėlimo klausimas galės būti atidėtas dar metams ar keliems. 

Vidaus reikalų ministro S.Skvernelio teigimu, abu įstatymai yra suderinti ir neprivaloma jų svarstyti kartu. Jei bus laukiama Valstybės tarnybo įstatymo, Vidaus tarnybos statuto priimti gali būti nespėta pavasario sesijoje, o tada, kaip sako ministras, jo įgyvendinimas nusikels ilgiau nei iki 2017 m.

„Jei nepavyktų priimti pavasario sesijoje, tai šį įstatymą galima laidoti, nes jo įgyvendinimui reikia nemenko pasiruošimo. Juo iš esmės keičiama apmokėjimo sistema, pereinama prie visai kitokio modelio, todėl jo įgyvendinimui reikia tinkamai pasiruošti, kad visa idėja nebūtų diskredituota. Jei jis nebus priimtas pavasarį, tai tada arba jo nebus visai, arba jis turės įsigalioti ne nuo 2016 m. sausio”, – teigė S.Skvernelis.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Saulius Skvernelis

Algos beveik pasiektų 1000 eurų

Pagal svarstomą Vidaus tarnybos statutą būtų pradėtas vykdyti vidaus reikalų ministro S.Skvernelio duotas pažadas, kad kada nors Lietuvoje pareigūnų algos pasieks 1000 eurų ribą. Tuo tarpu dabar, pasak V.Banelio, policininkai, ugniagesiai ir pasieniečiai uždirba mažiau už bet kurį kitą valstybės tarnautoją. 

„Pagal dabartinę tvarką pareigūnams algos nustatomos Valstybės tarnybos įstatymu. Tačiau pareigūnų alga čia numatyta pati mažiausia – žemiau už pareigūną nieko nėra. Tuo tarpu aukščiausio lygio tarnautojai, kurių algos apibrėžiamos tuo pačiu įstatymu, uždirba tūkstančiu procentų daugiau. Jei taisomas šis įstatymas, tai visiems procentais keliama alga – policininkui, ugniagesiui ar pasieniečiui ji pakyla 30 eurų, o kitam krante kyla tūkstančiu eurų“, – aiškino, kodėl pareigūnų darbo apmokėjimą būtina atskirti nuo kitų valstybės tarnautojų, V.Banelis.

Pasak jo, dabar maksimalų 20 metų stažą turintis patrulis ar pasienietis gali pretenduoti į daugių daugiausia 778 eurų atlygį. „Ir tai tik, jei jam pasiseks ir tik po 20 metų“, – patikslino jis.

Tuo tarpu priėmus naują Statutą pareigūnų darbas būtų vertinamas kasmet ir jie kasmet galėtų bent šiek pasikelti atlyginimą, jei dirba gerai, o ne tik gauti 35 padėką ir išgirsti „ačiū“.

„Pagal naują tvarką 20 metų gerai išdirbęs žmogus tada jau daugiausia galėtų uždirbti 977 eurus. Tai reiškia, kad gal kitąmet dar nebus pareigūnų algos visų po 1000 eurų, bet jie bent gaus ne 370, o kur kas daugiau“, – aiškino jis.

Ruošiasi protestui

Jei Seimas dar šią savaitę nepradės svarstyti Vidaus tarnybos statuto, pareigūnai išeis į gatves.

„Mes nebenorime jokių pažadų. Vyriausybė vilkino išvadą. Dabar Seimas pradėjo tampytis. Mums jau gana. Praėjusios savaitės pabaigoje ir šią savaitę pradėjome rengtis protestams, nes matome, kad tie žaidimai nesibaigia. Jei antradienį Statuto nebus darbotvarkėje, mes parengsime konkrečius protesto veiksmus. Sugalvosime ką nors naujo, netikėto“, – užsimena apie didelę akciją V.Banelis.

Tuo tarpu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas profsąjungą ramina. Anot jo, pareigūnų algoms šiuo metu valstybė tiesiog neturi pinigų, nes prisiėmė krūvą kitų įsipareigojimų.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Julius Sabatauskas

„Kategoriškumas neduoda rezultatų, tik sukelia bereikalingą įtampą. Jų manymu, viską reikia įgyvendinti staigiai ir dabar, tačiau yra tokios realijos, kad šiemet pinigų nenumatyta. Kitų metų biudžete reiktų virš 30 mln. eurų. Tai nemaža suma. Visi pamiršo, kad pensijas reikia grąžinti. Taip pat laukia valstybės tarnautojų algų kompensacijos. Visa tai dar reikia padaryti“, – aiškino, kodėl pareigūnai didesnių algų dar turės palaukti, J.Sabatauskas.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!