Gedulo ir vilties dienos minėjimas Macikų lagerio kapinėse

2015-06-16, Karolina KIRTIKLYTĖ
Birželio 12 dieną Macikų lagerio kapinaitėsė, prie kryžiaus žuvusiems atminti, buvo pagerbti mūsų tautiečiai, žuvę buvusioje koncentracijos stovykloje.
Birželio 12 dieną Macikų lagerio kapinaitėsė, prie kryžiaus žuvusiems atminti, buvo pagerbti mūsų tautiečiai, žuvę buvusioje koncentracijos stovykloje.

Macikuose pagerbti žuvusieji

Birželio 12 dieną, 12 valandą, vykome į Macikuose esančias buvusio lagerio kapinaites. Ten buvo pagerbti mūsų žuvusieji tautiečiai. Susitikimo metu užuojautos ir pagarbos žodžius tarė Šilutės tremtinių ir politinių kalinių sąjungos pirmininkas Antanas Balvočius, sąjungos nariai Antanas Mitkus, Leonardas Deikus ir Ipolitas Vasiliauskas. Žuvusiųjų pagerbti atvyko ir Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė bei Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Šilutės tremtinių ir politinių kalinių sąjungos narys Antanas Mitkus pasakojo: „Stovime prie kryžiaus, skirto žuvusiems, niekuo nekaltiems žmonėms šiame lageryje. Ana ten – mažesnis, bet taip pat svarbus kryželis. Toje vietoje buvo guldomi mūsų negyvi tautiečiai – vyrai, moterys, vaikai. Šalia tos vietos buvo kraujo duobė – ten sutekėdavo kraujo perteklius. Skaudu apie tai pasakoti, bet tokia yra istorija”. Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė taip pat kalbėjo: „Stovėdama prie šio kryžiaus norėčiau išreikšti viltį, jog tokie dalykai mūsų šalyje daugiau niekada nepasikartos. Prašau visų čia susirinkusiųjų, nelaužykime tradicijų ir pagerbkime žuvusiuosius tylos minute”.

Žuvusiųjų atminimui prie kryžiaus buvo padėta gėlių, uždegtos žvakelės.

Macikų lagerio įvykiai – visam įsirėžė Lietuvos istorijoje

1924 metais Lietuvos krašto apsaugos ministerija nupirko dalį buvusių Macikų dvaro pastatų, kuriuos pritaikė kareivinėms. 1939 metais naciai kareivinėse įkūrė karo belaisvių stovyklą STALAG 1A. 1944 TSRS okupavus Lietuvą, Macikų lageryje buvo kankinami karo belaisviai vokiečiai, o praėjus keletui metų čia imta kankinti ir lietuvius, neįtikusius sovietinei okupacinei valdžiai. 1948–1955 metais čia veikė GULAG’o skyrius Nr. 3 – tai buvo vienas didžiausių lagerių Lietuvoje, jame vienu metu kalėjo apie 3 000 kalinių, trečdalis jų buvo lietuviai. Šiame lageryje mirė muziejininkas ir poetas Pranas Genys, visuomenės veikėjas Laurynas Lopas.

Atskiroje lagerio teritorijoje buvo laikomi politiniai kaliniai, kurie buvo nubausti 25 metams pataisos darbų lageryje. Čia buvo kalinamos ir moterys kartu su jų kalėjime ar lageryje gimusiais vaikais – jiems buvo skirtas atskiras barakas.

Lagerio dokumentuose dažniausiai buvo nurodytos netikros kalinių mirties priežastys, tačiau buvo žinoma, kad čia žmonės būdavo sušaudomi, naikinami dujų kamerose, dalis žmonių mirdavo nuo šalčio, bado ir užklupusių parazitų.

Šioje stovykloje 1948–1955 metais žuvo, mirė 365 kaliniai. Iš jų net 312 lietuvių, 70 vaikų, iš kurių 44 lietuviai. Koncentracijos stovykloje (lageryje) žuvę, mirę kaliniai buvo užkasami netoliese, tad niekas negali pasakyti, kiek tiksliai žmonių čia yra.

Šiuo metu kapų teritorija yra aptverta tvora. Dabar teritorija yra mažesnė, nes vakarinę dalį nuplovė Šyšos upė, šiaurinę ir rytinę dalis ardavo traktoriai.

Iš buvusių koncentracijos stovyklos (lagerio) pastatų šiuo metu išliko tik karceris. 1995 metais Šilutės tremtinių ir politinių kalinių sąjungos iniciatyva įrengtas lagerio karceris – muziejus. Greta muziejaus ir yra lagerio kalinių kapinaitės.

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?