V.Baltraitienės „pieno įstatymas“ gali prieštarauti Konstitucijai, ES teisei ir riboti konkurenciją

2015-06-18, Jurgita Lapienytė, 15min.lt
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Karvė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Karvė

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Seime pati užregistravo nesąžiningos prekybos pienu draudimo įstatymą – Vyriausybei neteikė, nes norėjo greičiau priimti įstatymą. Net ir pienininkai į jį žiūri skeptiškai, o teisininkai pabrėžia, kad apribojimai prekybai pienu gali prieštarauti tiek Lietuvos Konstitucijai, tiek Europos Sąjungos teisei.

Antanas Maknevičius Kauno rajone augina 320 karvių. Jeigu jo ūkis būtų ne mišrus, jis sako, kad sunkiai būtų pastaruosius metus išgyvenęs – pieno supirkimo kainos krito beveik per pusę, todėl jam, kaip ir kitiems pienininkams, metai buvo ypač sunkūs.

Todėl V.Baltraitienės siūlomą įstatymą jis palaiko, bet pripažįsta, kad tai yra ypač drastiška priemonė pieno sektoriaus problemoms spręsti.

Nebūtų išgyvenęs

„Čia jau yra imamasi kraštutinumų. Bet imamasi dėl to, kad yra būtinybė – mes Europoje gauname mažiausią kainą, ir valstybė turi kažką daryti“, – 15min.lt pasakojo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas A.Maknevičius.

Todėl tokiam įstatymui jis pritaria, sakydamas, kad „kito kelio nėra“.

„Prie to privedė mūsų santykiai su perdirbėjais. Jeigu Europa susitvarko – sugeba parduoti vokietis, suomis, tai kaip nesugeba parduoti lietuvis? Perdirbėjai gali smukdyti pieno kainą, o tu neturi pasirinkimo – jie prisiveža pieno iš Latvijos ir Estijos ir manipuliuoja mumis, sakydami, kad jiems pieno užtenka“, – pasakojo A.Maknevičius.

Priėmus tokį įstatymą, kainos turėtų kilti – perdirbėjai būtų priversti pirmiausia supirkti visą Lietuvoje primelžtą pieną, o tik tada galėtų jį importuoti.

„Kai žaliavos jiems pradės trūkti, tada jie pradės skaitytis su žaliavos tiekėjais“, – išreiškė viltį A.Maknevičius.

Jis pats Kauno rajone augina 320 karvių. Prieš metus už pieno litrą gaudavo 35 euro centus, o dabar tegauna 20 euro centų.

„Mišrus ūkis, grūdus augini. Tai lėšas ir naudoji iš kažkur, bet jos išsisems. Jeigu ne mišrus ūkis, tai būtų jau viskas, būtų pasiduota“, – pasakojo A.Maknevičius.

Jo ir kitų pienininkų problemas ėmėsi spręsti V.Baltraitienė, kaip Seimo narė vasarį užregistravusi Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą.

Į plenarinių posėdžių darbotvarkę jis buvo įtrauktas tik birželį – keturis mėnesius Europos teisės departamentas, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas, Konkurencijos taryba aiškinosi, ar įstatymas neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir Konstitucijai. 

Išvados V.Baltraitienės valdomai ministerijai nepalankios.

Prieštarauja ir ES teisei, ir LR Konstitucijai?

V.Baltraitienė siūlo uždrausti perdirbėjams pirkti pieną iš užsienio, kol nebus supirktas visas Lietuvoje primelžtas pienas iš ūkininkų, su kuriais yra sudarytos sutartys.

Europos teisės departamentas pabrėžia, kad kiekybiniai importo apribojimai būtų traktuojami kaip laisvo prekių judėjimo suvaržymai, kurie yra draudžiami, remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV).

V.Baltraitienė taip pat siūlo įpareigoti perdirbėjus mokėti tokią pačią kainą tokį patį kiekį tokios pačios kokybės pieno pristatantiems ūkininkams, o ne diferencijuoti.

Europos teisės departamentas sako, kad tai riboja pieno tiekimo sutarčių šalių laisvų derybų principą. 

V.Baltraitienė siūlo riboti antkainį svarbiausiems pieno produktams, pavyzdžiui, pienui ar grietinei. Tokių produktų sąrašą turėtų tvirtinti Vyriausybė.


Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Virginija Baltraitienė

„Manytume, kad šis pasiūlymas taip pat kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui.

Ketinimas apriboti ūkio subjektų kainodaros laisvę vertintinas kaip ūkinės veiklos laisvę ribojanti priemonė (dėl antkainio) taigi, minėtais atvejais antkainio reguliavimas gali užkirsti kelią į tinkamą prekybininko uždarbį ir sudaryti nepalankesnes sąlygas iš ES valstybių narių įvežamiems produktams kadangi dėl tokių produktų patiriami papildomi su atvežimu į Lietuvą susiję kaštai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teisės nustatyti antkainį ribojimas, taip pat prekėms, pagamintoms kitose valstybėse narėse, nekliudys tarpvalstybinės prekybos vidaus rinkoje“, – savo išvadoje rašo Europos teisės departamentas.

Seimo teisės departamento išvadoje pateikiama panašių prieškaištų – pabrėžiama, kad įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisei.

Tiesa, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė, kad Konstitucijai įstatymas neprieštarauja, todėl Seimas ėmėsi diskusijų.

Kam to reikia?

Kai V.Baltraitienė Seime pristatinėjo įstatymą, kai kurie Seimo nariai ją kritikavo, kad ji tą daro kaip Seimo narė, o ne kaip žemės ūkio ministrė. Tai reiškia, kad Vyriausybėje klausimas nebuvo svarstytas. V.Baltraitienė aiškino, kad Vyriausybėje jis būtų užstrigęs, be to, premjeras jam pritaria.

„Jei­gu per Vy­riau­sy­bę, tai mes tur­būt bū­tu­me… nes tai yra vi­sai ki­ta tvar­ka. Tai bū­tu­me ne dėl to, kad prem­je­ras ne­pri­ta­ria. Prem­je­ras pri­ta­ria, mes apie tai šne­kė­jo­me, bet tai yra la­bai il­gas biu­ro­kratinis apa­ra­tas. Vi­sa pro­ce­dū­ra, aš no­riu pa­sa­ky­ti, la­bai il­ga. Rei­kia la­bai daug de­ri­ni­mų, mes vi­si…

Jūs pa­tys su­pran­ta­te, jau Sei­me kiek už­trun­ka, kai Sei­mo na­rys tei­kia. Jei­gu per Vy­riau­sy­bę, tai la­bai il­gas pro­ce­sas. Ne dėl to, kad ne­pri­ta­ria, o dėl to, kad yra la­bai daug de­ri­ni­mų“, – plenarinio posėdžio metu kalbėjo žemės ūkio ministrė. 

Nors buvo apkaltina bandymu nustatyti kainas, Seimo nariams ji aiškino, kad įstatymas yra teikiamas siekiant apginti žemdirbį. Įstatymų projekte yra pateikta statistika, kaip keitėsi žalio pieno ir mažmeninėje rinkoje realizuojamo pieno kainos. Akivaizdžiai matyti, kad žalio pieno supirkimo kainos smuko gerokai smarkiau nei pieno produktų.

Pieno kainos

Įstatymas turėtų apriboti prekybininkų ir pieno perdirbėjų piktnaudžiavimą. Jį žemdirbiai sako patiriantys savo kailiu.

Negailestinga ir Konkurencijos taryba

Konkurencijos tarybos nuomone, siūlomas reguliavimas pažeidžia SESV įtvirtintą laisvo prekių judėjimo principą, taip pat numato nepagrįstus ūkinės veiklos ir konkurencijos ribojimus. Toks reguliavimas, kuris siūlomas projekte, gali sukelti neigiamų pasekmių tiek patiems ūkininkams (žalio pieno gamintojams), tiek ir vartotojams, 15min.lt aiškino Jolanta Ivanauskienė, Konkurencijos tarybos narė.

„Įtvirtinus tokį draudimą, dėl sumažėjusių žalio pieno įsigijimo alternatyvų galėtų padidėti superkamo pieno kaina, o tai neigiamai paveiktų vartotojus. Tokios nuostatos projekte atsisakius, kiti siūlomi ribojimai (kainų reguliavimas pagal pardavėjų grupes, reikalavimas pagrįsti žalio pieno kainos sumažinimą), gali būti žalingi Lietuvos pieno gamintojams, kadangi kitose valstybėse, kuriose panašūs ribojimai netaikomi, pieną įsigyti bus paprasčiau“, – aiškino ji.

Be to, projekte siūlomas reikalavimas taikyti vienodas kainas panašų kiekį parduodantiems pieno gamintojams gali lemti, kad bus apribotos galimybės derėtis ir atsižvelgti į kitus kainai įtaką darančius faktorius, tokius kaip atsiskaitymo sąlygos, pieno pristatymo sąlygos, pieno tiekėjo „lojalumas” ir kt. Šie ribojimai laisvai nustatyti kainas gali kenkti konkurencijai ir efektyvumui.

Tokios nuostatos projekte atsisakius, kiti siūlomi ribojimai (kainų reguliavimas pagal pardavėjų grupes, reikalavimas pagrįsti žalio pieno kainos sumažinimą), gali būti žalingi Lietuvos pieno gamintojams, kadangi kitose valstybėse, kuriose panašūs ribojimai netaikomi, pieną įsigyti bus paprasčiau“, – aiškino ji.


„Fotolia“ nuotr./Pienas

V.Baltraitienė taip pat siūlo įpareigoti pieno supirkėjus kiekvieną kartą, mažinant kainas daugiau nei trimis procentais, dėl to pasiaiškinti Konkurencijos tarybai.

„Konkurencijos tarybos nuomone, reikalavimas pagrįsti superkamo pieno kainos mažinimą yra kainų reguliavimo priemonė (ūkio subjektai negali spręsti dėl kainų savo nuožiūra), kuri riboja konkurenciją. Be to, šis reikalavimas labai abstraktus ir sunkiai įgyvendinamas. Nėra numatyta jokių kriterijų, kas galėtų būti laikoma tinkamu kainos mažinimo pagrindimu. Be to, projekte nėra jokių ribojimų, kaip dažnai galėtų būti atliekamas kainos mažinimas, nesiekiantis projekte numatytos 3 proc. ribos. Taigi, abejotina, kad toks reglamentavimas atneštų realios naudos pieno gamintojams“, – aiškino J.Ivanauskienė.

Be to, pabrėžė ji, Konkurencijos taryba nėra kainų reguliavimo institucija: „Todėl tokia funkcija, mūsų nuomone, neatitinka institucijos paskirties. Be abejo, tai būtų ir nepaprastai didelis papildomas darbo krūvis, o tai reikštų, kad Konkurencijos taryba negalėtų tinkamai vykdyti tiesiogiai jai priskirtų Konkurencijos įstatymo priežiūros funkcijų.“

Konkurencijos taryba taip pat atkreipė dėmesį, kad problemų pieno sektoriuje kyla ir kitose valstybėse, jas siūloma spręsti ir europiniu lygiu. Viena iš siūlomų priemonių yra ūkininkų kooperacijos skatinimas, taip sudarant atsveriamąją galią pieno supirkėjams.

„Mūsų nuomone, turėtų būti ieškoma būtent panašaus pobūdžio priemonių, kurios galėtų duoti teigiamą ilgalaikį efektą ir užtikrintų pieno gamintojų konkurencingumą“, – sakė J.Ivanauskienė.

„Nereikia visų šunų ant embargo karti“

„ Kažkiek yra ir krizės, bet tuo yra naudojamasi. Niekas tarp mūsų nesikišo, žaliavų tiekėjai esame silpna grandis. Lietuvoje tėra 4 žaidėjai, susitarimai vyksta. Mes gi jaučiame, kad tarp jų vyksta susitarimai. Konkurencijos taryba neįrodo, jiems per sunku, bet mes tą jaučiame. Jie gal ir galėtų nemažinti, bet jeigu konkurentas sumažina, tai kodėl kitas perdirbėjas turėtų mokėti daugiau. Čia pletkų lygy, bet tie pletkai iš gyvenimo“, – sakė A.Mankevičius.

Pasak jo, jeigu embargas bus pratęstas, o V.Baltraitienės siūlomas įstatymas – nepriimtas, pieno sektoriaus laukia liūdna ateitis.

Tačiau Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius netiki, kad įstatymas galėtų kažkaip reikšmingai prisidėti prie pieno sektoriaus problemų sprendimo.

„Nežinau, ar čia tikrai būtų tas vaistas. Vaistas būtų gal tuomet, jeigu pradėtų veikti kooperatinė ūkininkų bendrovė, kuri pati tą pieną perdirbtų ir galėtų pati tas kainas reguliuoti. Atsiradus nepriklausomam rinkos žaidėjui, tai būtų geriausias vaistas nuo problemų“, – 15min.lt sakė Ž.Augustinavičius.

Jis netiki, kad V.Baltraitienės teikiamam įstatymui bus pritarta.

„Aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip toks dalykas galėtų veikti. Manau, kad pieno perdirbėjai tuoj pradės kviestis teisininkus, skųstis ir, manau, kad jie tikrai užprotestuos tokių įstatymų priėmimą“, – sakė Ž.Augustinavičius.

Jis pabrėžė, kad embargu yra piktnaudžiajama – tai toli gražu yra ne vienintelė pieno sektoriaus problema.

„Ūkiai nyksta, gyvulininkystė nyksta ir dėl tų kiaulių reikalų. (...) Aš nebūčiau linkęs karti visų šunų ant embargo. Tai buvo pretekstas dar kartą kainas numušti“, – kalbėjo ūkininkas.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar jums patinka rugpjūčio orai?