Pirmieji žingsniai „nepriklausomų“ merų link

2014-09-12, Saulius SODONIS

Nors dar nėra oficialiai paskelbta, tačiau vis dažniau minima 2015 metų kovo 1 diena. Ta diena gali būti pasirinkta naujos kadencijos savivaldybių rinkimams. Didžiausia naujovė tuomet – tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai. Nuo to laiko žengsime į naują laikotarpį, kuomet demokratijos pas mus bus šiek tiek daugiau.    
 Savivalda keitėsi 
Pirmą kartą savivaldybių rinkimai įvyko 1990 metų pavasarį, netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tuo metu nebuvo spėta parengti naujo savivaldos rinkimų įstatymo, dėl to rinkimai vyko pagal sovietinį modelį. Pagal jį taip pat veikė ir pačios savivaldybės.

Tuomet savivalda buvo kelių lygių – vietinė ir rajoninė. Tą pavasarį žmonės balsavo ir už rajono deputatus, ir už, vadinamųjų, apylinkių. Pastarosiose, kurios išliko maždaug tokios, kaip ir dabar seniūnijos, buvo deputatai ir jų skiriamas viršaitis. Jis – vykdomoji valdžia. Šilutės mieste taryba rinko merą, o ne viršaitį. Taryba taip pat rinkosi savo vadovą – Tarybos pirmininką.
 
Rajoniniu lygiu visuomeniniais pagrindais rajono reikalus sprendę deputatai taip pat rinko Tarybos pirmininką. Tik jis jau buvo etatinis. Vykdomasis „organas“ buvo Savivaldybės tarybos paskirtas rajono valdytojas. Buvo sudaryta valdyba ir skirti valdytojo pavaduotojai. Jie kartu buvo skyrių vedėjai. Prisimenant tuos laikus gal tik Savivaldybės tarybos sudarytos valdybos šiek tiek trūksta, nes ji priimdavo tuos labai dažnai formalius sprendimus, kurie šiandien sprendžiami Taryboje.      
 
Kitos kadencijos Taryba buvo formuojama panašiai kaip dabartinė. Tuo metu buvo atsisakyta žemesnio – vietinio apylinkių – seniūnijų lygio savivaldybių tarybų, visų reikalų sprendimą perduodant rajono Tarybai.

Rimtesnis žingsnis – tik 2015 metais

Nuo 1995 iki 2014 metų savivaldos įstatymas buvo kiek patobulintas, tačiau rimtesnių keitimų imtasi tik dabar. Nors pageidavimų tiesiogiai rinkti savivaldos vadovus būta ir anksčiau, tačiau vis nebuvo rastas modelis, kokį statusą suteikti merams. Buvo svarstoma, kad tiesiogiai renkamas svarbiausias asmuo rajone turėtų didelius mero įgaliojimus – net su galimybe paleisti Tarybą. Taip pat buvo siūlymų suteikti jam kažką panašaus į dabartino Savivaldybės administracijos direktoriaus statusą – turintį tiesioginių finansinių srautų valdymo galimybę. Tačiau tai, kokį žingsnį Seimas nusprendė žengti dabar – tai tik mažas, nors ir gana reikšmingas žingsnis demokratijos link. Nuo kitų metų pavasario Savivaldybės meras bus renkamas tiesioginiuose rinkimuose taip pat, kaip dabar renkami Seimo nariai.

Tačiau svarbiausia yra tai, ką galės ir ko negalės tiesioginiuose rinkimuose išrinktas meras. Pagal netrukus įsigaliosiantį naująjį Savivaldos įstatymą merui nesuteikta kokių nors ypatingų įgaliojimų. Jis tiesiog taps tiesiogiai renkamu aukščiausiu savivaldos pareigūnu. Iš esmės – jis ir toliau bus Savivaldybės tarybos pirmininkas, kuris turės beveik tokias pat teises, kaip ir dabartinis meras. Jis šauks Tarybos posėdžius, formuos darbotvarkę, pasirašinės priimtus Tarybos sprendimus. Kaip ir dabar – siūlys Tarybai skirti pavaduotojus, administracijos direktorių, jo pavaduotojus. Bemaž viskas. 
 
Tačiau meras galės jaustis gerokai tvirčiau, nes susidarius naujai politinei daugumai, jis ir toliau liks meru – interpeliacija jam tuo atveju negrės. Norint pašalinti iš pareigų tiesiogiai išrinktą merą reikės jo „nuodėmes“ įrodyti teisme. Ir jei Teismas pripažins jas, tik tuomet bus pagrindas mero atstatydinimui.

Galimi sunkumai
 
Tiesiogiai išrinktam merui dabar teks žymiai didesnė atsakomybė. Ypač tuo atveju, jei jis atsidurs „mažumos vietoje“ su Tarybos politine dauguma. Tokiu atveju jis vis vien turės pasirašinėti Tarybos priimtus sprendimus ir aiškinti žmonėms, kodėl jo ir Tarybos narių nuomonės nesutapo. O tai daryti gali būti nelabai paprasta. Todėl merui teks manevruoti Taryboje, kad priimant sprendimus „ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika“. Žinant mūsų politikus, – tai gali būti ne taip paprasta.
 
Ryškėja kandidatūros
 
Nors tai kol kas dar laikoma paslaptyje, tačiau pamažu vis pasigirsta žinių apie mero rinkimus. Vieni pirmųjų apie tai viešai pranešė Lietuvos liberalų sąjūdis. Jie savo partijoje iškėlė tris kandidatus. O kad demokratija būtų išties tikra – ėmė juos reitinguoti. Merais save įsivaizduoja Šilutės skyriaus pirmininkas Raimundas Ambrozaitis, Tarybos narys Edvardas Vitkauskas ir buvęs Seimo narys Audrius Endzinas. Po paskelbimo apie tai vienoje iš elektroninės žiniasklaidos priemonių taip pat buvo surengtas savotiškas balsavimas. Pagal jį – rajono vadovu šiek tiek daugiau  tikimybės tapti turi R. Ambrozaitis. Tačiau liūdniausia, kad didžioji dalis ten pasisakiusiųjų išvis neįsivaizdavo šių žmonių mero pareigose – pasisakė už tai, kad nė vieno nenorėtų matyti šiose pareigose.

Kitas internetinis portalas taip pat surengė tokį balsavimą. Jie patys „iškėlė“ ir kandidatus. Gal logikos tame ir yra, nes daugiausia tai politikai, partijų lyderiai. Tačiau yra ir tokių, kurie, matyt, sąraše atsirado dėl nemažo jų matomumo ar populiarumo. Iš tokių paminėtinas Šilutės ligoninės vadovas Darius Steponkus ir buvęs Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Budrikis.   
 
Įdomu, kad pirmąsias tris vietas jau kurį laiką „dalinasi“ jauna politikė, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Šilutės skyriaus naujoji vadovė Sandra Tamašauskienė, buvusi merė, dabar socialdemokratų partijos narė Daiva Žebelienė ir Arvydas Jakas, buvęs meras, partijos „Taip“ lyderis rajone.
 
Socialdemokratų partijos respublikinė Taryba nusprendė, kad tvirtins kandidatus į merus. Respublikinėje žiniasklaidoje jau buvo įvardintos ir kelios savivaldybės, kuriose kandidatuos socialdemokratų atstovai. Šilutės tarp jų nėra. Šios partijos Šilutės skyriaus pirmininkas Alvidas Šimelionis, paklaustas, ar D. Žebelienė jau yra iškelta jų partijos gretose sakė, kad tai dar tik bus sprendžiama rugsėjo 19 dieną vyksiančiame ataskaitiniame rinkimų susirinkime. Ta kandidatūra ir bus pateikta partijos tarybai tvirtinimui.

Kitų galimų kandidatų į rajono merus kol kas nesimato.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!