Pieno rinką reguliuosiantis įstatymas: be radikalių nuostatų ir be praktinės naudos?

2015-07-15, Lukas Zadarackas, 15min.lt
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr. / Pieno produktai
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr. / Pieno produktai

Nauji lipdukai ant pieno produktų pakuočių, ar geresnis pieną parduodančių ūkininkų interesų ginimas? Praėjusią savaitę prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašytas pieno rinką reguliuojantis įstatymas sukėlė aibę diskusijų visuomenėje. Nors nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliosiančiame teisės akte nebeliks ES ir Konkurencijos teisei prieštaravusių nuostatų, kurias siūlė įstatymą dar vasarį įregistravusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, tačiau jo kritikai atšauna, kad toks reguliavimas niekam naudos neatneš. Įstatymo rėmėjai, priešingai, tikina, kad jis palengvins gyvenimą ūkininkams.

Apeliuojama į patriotų kišenes?

„Keista, bet įstatymas dienos šviesą pamatė, nes toks įspūdis buvo, kad daroma viskas, kad jis nepraeitų“, – 15min.lt teigė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas ir sakė, kad vykstant diskusijoms tiek Prezidentūra, tiek kitos institucijos gynė prekybos centrų interesus.

Nuo rugpjūčio įsigaliosiančiame įstatymo variante nebeliko pradžioje siūlyto draudimo, pagal kurį prekybos centrams nebūtų galima taikyti didesnio negu 10 proc. antkainio būtiniausiems pieno produktams.

Toks draudimas būtų galiojęs ne tik mūsų šalyje pagamintiems pieno gaminiams, bet ir produktams iš kitų ES šalių. Teisininkai tvirtino, kad toks reikalavimas būtų pažeidęs ES laisvo prekių judėjimo laisvę.

„Geriau negu nieko“, – paklaustas, ar yra patenkintas prezidentūros palaimintu įstatymu sakė A.Stančikas.

Jis teigė, kad lyginant pirminį įstatymo projektą su priimtuoju, pastarojo poveikis bus sąlyginis.


Lietuvos respublikos žemės ūkio rūmų nuotr./Andriejus Stančikas

„Jau nuo 2012 m. iš pieno perdirbėjų pusės buvo ignoruojami pieno kooperatyvai, kurie šiandien pateikia ir savo transportu įmonėms pristato didžiulius pieno kiekius. Tačiau tam, kad ūkininkai nesiburtų į kooperatyvus, įmonės darė viską, kad kooperatyvai sužlugtų, jiems mokėdami labai žemomis kainomis“, – kritiką pieno perdirbimo įmonėms žėrė A.Stančikas.

„Aišku, jei yra sutartis ir sutartis yra pažeista, yra teisminis procesas. Jei sutartį sulaužei – tam tikros sankcijos. Tačiau pieno sektorius toks, kad jei šiandien nepardavei pieno, tai rytoj turi didžiulius nuostolius. Ir įmonės jeigu nesutinka pirkti, tai galima bylinėtis, bet procesas prasitęs, o kur pieną dėti?“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas, turėdamas omenyje įstatyme paminėtą nuostatą dėl susitarimo tarp žalio pieno pirkėjo ir pardavėjo laikymosi.

„Tokiu atveju kooperatyvas pasmerktas“, – sakė A.Stančikas ir pridūrė, kad tikisi, jog įstatymas padės geriau apginti ūkininkų interesus.

Kalbėdamas apie vieną iš labiausiai pieno gamintojams nepatinkančių nuostatų, pagal kurią ant Lietuvos rinkai tiekiamų Lietuvos įmonių pieno gaminių privalės būti nurodyta pieno kilmės šalis, A.Stančikas sakė, kad galbūt dideliems mūsų šalies patriotams tai taps paskata pirkti vieną, o ne kitą produktą.

Be to, jis teigė, kad įvedus tokį ženklinimą būtų lengviau atsekta, iš kur konkrečiai bloga žaliava yra pasiekusi rinką.

„Pagal ES reglamentą įpareigota, kad atsekamumas pagal maisto saugą turi ateiti iki pat ūkininko. Nemanau, kad yra prieštaravimas (ES teisei)“, – tikino A.Stančikas.

„Kai žiūrime iš praktikos, daugelyje ES šalių būtent yra nacionalinis interesas ir jose skatinamas nacionalinių produktų vartojimas. Galbūt tai nėra viešai demonstruojama, bet užslėptai visada egzistuoja“, – aiškino Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Įstatymas nenaudingas niekam?

„Pirminis įstatymo variantas buvo visiškas ekonominis ir teisinis nesusipratimas. Pačios pirminės nuostatos prieštaravo tiek ekonominei logikai, tiek Lietuvos įsipareigojimams. Jos buvo pašalintos iš įstatymo. Kas liko, tai nieko nepakeičiantis, bet bereikalingą naštą verslininkams sukursiantis įstatymas“, – ministrės V.Baltraitienės pasiūlytą „pieno įstatymą“ įvertino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LRRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Jis tikino, kad įstatymas nieko nepakeis, bet sukurs papildomas sąnaudas tiek ūkininkams, tiek pieno perdirbėjams ir pardavėjams.


Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žilvinas Šilėnas

Ž.Šilėnas atkreipė dėmesį į tai, kad pirminiame įstatymo variante egzistavo reikalavimas pieno perdirbėjams nurodyti, ar prekė pagaminta iš lietuviško, ar užsieninio žalio pieno, o dabar, pasak jo, šiuo klausimu padėtis dar labiau suprastėjo, nes reikia nurodyti konkrečią kilmės šalį.

„Nors gali žaliavinis pienas būti iš kelių šalių“, – sakė LLRI prezidentas.

Nemažu konkurencijos suvaržymu Ž.Šilėnas pavadino įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad pieną parduodantys ūkių subjektai yra suskirstyti į septynias grupes pagal parduodamo pieno kiekį per vieną dieną, o jiems visiems būtina mokėti vienodą supirkimo kainą.

„Ūkininkams tai nebūtinai padės. Kaip šią kainą nustatyti? Sakoma, kad kaina turi būti vienoda, bet niekas nepasako – kokia? Gal būti situacijų, kuomet ūkininkui sumoki kainą, tokią nedidelę kaip dabar, o kitos net nebegali mokėti. Kitaip tariant, kainos negali ne tik mažinti, bet ir didinti“, – naująjį įstatymą komentavo Ž.Šilėnas ir pakartojo, kad nėra apgalvota, kokiu būdu supirkimo kaina bus nustatoma, o nuo to gali nukentėti ūkininkai.

„Pirminis variantas buvo absurdiškas dar ir tuo, kad pagal jį turėjo būti superkamas visas pienas Lietuvoje. Tai dabar pasikeitė, kad reikia nupirkti pieną pagal sutartį. Viskas normalu – tokia ir yra sutarties esmė. Tai įpareigojimas laikytis sutarčių“, – ironizavo LLRI atstovas ir pridūrė, kad buvo labai skubėta priimti įstatymą ir dėl to jis nėra kokybiškas.

„Mes dažnai pamirštame, kad ūkininkai irgi yra verslininkai. Turime dvi konfliktuojančias verslo grupes – kurie gamina žaliavinį pieną ir tie, kurie iš jo gamina produktus“, – situaciją apibūdino Ž.Šilėnas.

„Praktinės naudos nebus niekam. Į verslą buvo įnešta papildomo teisinio netikrumo. Visi normalūs gamintojai pamatė, kad gali bent dalį laiko sėkmingai kelią skintis labiausiai ekonomiškai nepagrįsti ir populistiniai projektai. Lietuvai kaip valstybei tai solidumo neprideda. Reiks klijuoti papildomus lipdukus ir tai kainuos pinigus, o kažkokia institucija dar kontroliuos, ar lipdukai teisinga klijuojami. Nuo to pienas tikrai neatpigs“, – įsitikinęs Ž.Šilėnas.

Įstatymą palaimino po jo pataisymo

Prezidentūros atstovai plačiau komentuoti valstybės vadovės pasirašyto įstatymo nepanoro. 

„Prezidentūros siūlymu iš pirminio įstatymo projekto buvo išimtos nuostatos, kurios akivaizdžiai prieštaravo Europos Sąjungos teisei, konkurencijos teisei ir galimai Konstitucijai, todėl pataisytas įstatymas ir buvo pasirašytas“, – D.Grybauskaitės sprendimą pasirašyti ministrės V.Baltraitienės pasiūlytą įstatymą paaiškino prezidentės spaudos tarnyba.


Straipsnio komentarai

nuokada penas parduotuveja pirktas išsilaiko menesi o karves išsilaiko nesuruges tik diena ar keturias valandas tai koks kirtumas2015-07-15
parduotuvese pieno produktai brinksta o uz piena zmogui moka tik vienuolika centu tai cia normalu Komentaras patinka Komentaras nepatinka
nuokada penas parduotuveja pirktas išsilaiko menesi o karves išsilaiko nesuruges tik diena ar keturias valandas tai koks kirtumas2015-07-15
parduotuvese pieno produktai brinksta o uz piena zmogui moka tik vienuolika centu tai cia normalu Komentaras patinka Komentaras nepatinka
durniu laivas2015-07-15
kai musu ukiuosia nebeliko nei karviu kaikur o apie piena nera ir kalbos kpokios varganos kainikes mes gaunam šiukšles brangesnes nei pienas tai ar cia normalu susirinke visi nuo gatviu ir politikuoja jug yra sakoma valdziai neriaikia kad mastytu jiem tik reikia politinio atstovo Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar jums patinka rugpjūčio orai?