Iš Pagėgių krašto kilusios asmenybės – naujausios Lietuvos istorijos studijoje

2015-07-17, pagegiai.lt informacija

„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 5 galima vadinti Pagėgių krašto šviesuoliais: AB Vilkyškių pieninės generalinį direktorių Gintarą Bertašių, humanitarinių mokslų daktarą, Klaipėdos universiteto profesorių Albiną Drukteinį, profesorių Vytautą Juodkazį, AB „Klaipėdos baldai“ direktorių Vidą Mišeikį ir fizinių mokslų daktarą Mindaugą Stakvilevičių.

 

 

Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.

„Kiekvienas žmogus, suvokiantis pareigą šeimai, bendruomenei, tautai ir valstybei ir sąžininga veikla prisidedantis prie bendros gerovės kūrimo, laikytinas asmenybe“, – įsitikinęs profesorius,  Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas, Pagėgių krašto garbės pilietis, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros visuomeninis konsultantas Vytautas Juodkazis. Pagėgiuose gimęs profesorius paskelbė apie 250 mokslinių ir daugiau nei 120 proginių straipsnių, 4 monografijas, paruošė apie 10 brošiūrų,  sudarė ne vieną knygą. 1996 m. už monografijos „Lietuvos geologija“ (1994 m.) skyrių „Hidrogeologija“ jam įteikta Lietuvos mokslo premija. „Didžiuojuosi, kad Nepriklausomybės metais paruošiau du mokslų daktarus ir tris habilituotus mokslų daktarus, kurie sėkmingai tęsia hidrogeologinius tyrimus Lietuvoje. Atkūrus Nepriklausomybę, vienas ir su bendraautoriais parašiau penkis vadovėlius, kurie pakeitė rusiškus, taip pat su bendradarbiais parengiau keturių kalbų 1190 hidrogeologinių terminų enciklopedinį žodyną“, – svarbiausius savo darbus vardija V. Juodkazis.

Fizinių mokslų daktaras, Šiaulių universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Matematikos katedros docentas Mindaugas Stakvilevičius, mokęsis Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje, paprašytas apibūdinti asmenybę, teigia: „Asmenybės prievolė – gyvenk taip, kad nuolat veiktum savo ir kitų malonumui, ugdytum kitų dvasingumą, „nesustodams, kad kartais, į tinginius kliuvęs, tu nenueitum į kapą be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs“.“ Baigęs gimnaziją Pagėgiuose jis dar dirbo laikraščio „Pagėgių balsas“ korektoriumi, vėliau išsikraustė į Šiaulių kraštą, kuriame ir nuveikė svarbiausius savo darbus: „Manau, svarbiausias pasiekimas – indėlis Šiaulių universiteto veikloje: man malonu bendrauti su vaikais, anūkais, su universiteto studentais ir Matematikos katedra. Džiaugiuosi, kad padedant Lietuvos fizikų draugijai ir universiteto fizikams sukūrėme jaunųjų fizikų neakivaizdinę mokyklą „Fotonas“ ir gražią kasmetinę tradiciją – stovyklas.“

Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.

„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. <...> Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.

Apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius šiai knygai tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Leidėjai rudenį išleis ir specialią anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.


Straipsnio komentarai

nesvarbu2015-07-22
Su didžiausia pagarba, noriu paaiškinti, kad gerbiamas docentas Mindaugas Stakvilevičius baigė ne gimnaziją, o tuometinę Pagėgių vidurinę mokyklą. Visgi nekraipykime faktų, tai du skirtingi dalykai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?