Dalia Grybauskaitė švenčia pergalę!

2014-05-27, Saulius SODONIS, Stasys BIELSKIS
D. Grybauskaitės padėka rinkėjams. A. V. Augulio nuotrauka
D. Grybauskaitės padėka rinkėjams. A. V. Augulio nuotrauka

Gegužės 25 d., sekmadienį, baigėsi visą Lietuvą sujudinęs šių metų rinkimų laikotarpis. Jų metu mūsų šalies žmonės išsirinko naują šalies vadovą – prezidentą. Antrai kadencijai pirmą kartą Lietuvos istorijoje Prezidente vėl išrinkta Dalia Grybauskaitė.
 
Taip pat sekmadienį išrinkti mūsų šalies atstovai Briuselyje – Europarlamente. Ir tai jau ne tik atstovų rinkimas, bet ir partijų reitingų pasitikrinimas prieš kitų metų pradžioje vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus. 
 D. Grybauskaitės rinkėjų gretos didesnės
Šis balsavimas vyko po pirmojo rinkimų turo, kai kandidatų į Prezidentus buvo septyni. Jau tuomet buvo aišku, kad yra tik keletas kandidatų, galinčių tapti rimta atsvara kadenciją baigiančiai LR Prezidentei. Dėl to buvo labai didelė tikimybė, kad D. Grybauskaitė Prezidente antrai kadencijai gali būti išrinkta jau pirmajame ture. Tačiau išsiskaidžius balsams iki pergalės tuomet D. Grybauskaitei pritrūko labai nedaug – kiek daugiau nei keturių procentų balsų. Tačiau ji labai atitrūko nuo antrąją vietą tuomet užėmusio Zigmanto Balčyčio.  
 
Dvi savaites vyko naujas jėgų balansavimas. Buvo labai įdomu sužinoti, ką parems kandidatavusių, tačiau nepakankamai balsų surinkusių Darbo partijos kandidato Artūro Paulausko, nepriklausomu save laikančio Naglio Puteikio, Lenkų rinkimų akcijos lyderio Voldemaro Tomaševskio, laisvojo iš prigimties liberalo Vilniaus mero Artūro Zuoko bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Ignalinos mero Broniaus Ropės rinkėjai. 

Deja, ne visi šių rinkėjų balsai atiteko Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltam ir remtam Z. Balčyčui. Jį parėmė 485 tūkstančiai 935 rinkėjai. O tai 40,14 atėjusių balsuoti, arba 18,99 proc. visų šalies rinkėjų. Už antros kadencijos siekiančią D. Grybauskaitę balsus atidavė kone dvigubai daugiau – 700 tūkst. 584 rinkėjai. Tai sudaro 57,87 atėjusių, arba 27,37 proc. visų Lietuvos rinkėjų. Negaliojančių biuletenių šį kartą buvo apie 3 su puse tūkst. daugiau nei pirmame ture, kuomet jų būta 20 tūkst. 451 biuletenis. Sociologai ir politologai galėtų paaiškinti tokius skaičius, tačiau yra tikimybė, kad nemažai iš šio skaičiaus galėjo būti protesto balsai. Juk pasisakyti prieš abu kandidatus kitaip kol kas nėra jokių galimybių.              
 
Atstovai į Europarlamentą, arba partijų reitingavimas
 
Pradėjus skaičiuoti šių rinkimų balsus pasirodė įdomūs ir daug kam netikėti rezultatai. Iki šiol visuomenės nuomonės apklausose aiškiai lyderiavę Lietuvos socialdemokratai varžėsi su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais kone koja į koją. Atotrūkis buvo nežymus – 0,02 procento, o tai sudaro kiek daugiau nei 300 rinkėjų. Už konservatorius pasisakė 17,33 % rinkėjų, o už socialdemokratus – 17,30 % atėjusių į rinkimus rinkėjų.

Treti liko Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai, sulaukę 16,44 % rėmėjų balsų. Partija „Tvarka ir teisingumas“ taip pat turi gausius ir pastovius rinkėjus – jų kandidatus Europos Parlamente norėjo matyti 14,32 % rinkėjų. Toliau rikiuojasi Darbo partijos atstovai – šią partiją parėmė 12,89 % rinkėjų. 8,07 % rinkėjų balsų sulaukė Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“. 6,64 % balsų gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai. Skaičiuojant dalyvavusių ir esamų rinkėjų skaičių, skaičiuojamos ir partijų atstovams tekusios Lietuvos vietos Europos Parlamente – jų tėra vienuolika. Šios išvardintos politinės jėgos ir turės savo atstovus Europoje – po dvi jų teko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionims demokratams, Lietuvos socialdemokratams, Lietuvos liberalų sąjūdžiui, partijai „Tvarka ir teisingumas“. Po vieną atstovą turės Darbo partija, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Lietuvos žaliųjų partija sulaukė 3,55 %, Tautininkų sąjunga – 1,99 %, Liberalų ir centro sąjunga – 1,47 %, todėl šios partijos savo atstovų Europoje neturės.

Politikų reitingavimas
 
Šiuose rinkimuose dalyvavę politikai taip pat buvo reitinguoti – patikrintas jų populiarumas. Ko gero, didžiausias netikėtumas tas, kad rinkėjai savotiškai nubaudė buvusį kandidatą į LR Prezidentus Z. Balčytį. Jis gavo 24 tūkst. 493 rinkėjų balsais mažiau nei į pirmą vietą po rinkimų „reitinguota“ Vilija Blinkevičiūtė. Jau ir rinkimų kampanijos metu buvo priekaištaujama, kad kandidatas į du postus turėtų aiškiau apsispręsti, kurio posto siekti. Tą rinkėjai išties ir išsakė balsuodami.

Taip pat įdomu, kad Šilutės–Pagėgių rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas Artūras Skardžius taip pat siekė europarlamentaro posto. Jis rinkėjų valia socialdemokratų sąraše iš 18 vietos pakilo į 13 vietą sąraše. Tai rimtas jo įvertinimas, nes tikrai ne tik Šilutės ir Pagėgių rinkėjai pastarąjį parėmė.

Konservatorių sąraše į pirmą vietą iš trečiosios rinkėjai iškėlė jaunąjį Gabrielių Landsbergį. Ilgą laiką taip pat vyko kova tarp jau buvusių europarlamentarų – Laimos Andrikienės ir Algirdo Saudargo. Baigiant skaičiuoti balsus antruoju šios partijos atstovu rinkėjų valia tapo A. Saudargas. Tai nemaži pasikeitimai, nes pirmuoju sąraše įrašytas buvo kaip tik pastarasis, o antroji buvo taip pat Europos Parlamente jau dirbusi ir gerai pasirodžiusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Nekaip turėtų jaustis ir Liberalų sąjūdžio pirmuoju numeriu įrašytas prieš rinkimus atstovas Gintaras Steponavičius – jį rinkėjai perkėlė į ketvirtą vietą. Užtat antruoju buvęs Antanas Guoga perkeltas į pirmąją vietą. Rinkėjai taip pat labiau vertina Petrą Auštrevičių – jis tapo antruoju šios partijos atstovu, gavusiu mandatą į Briuselį. Eugenijus Gentvilas taip pat padarė nemažą šuolį iš penktos vietos priešrinkiminiame sąraše pakildamas į trečiąją. Tai nemažas šio politiko įvertinimas.

Rinkimų dieną vėl pasižymėjo Pagėgių kraštas
 
Gegužės 25-ąją vykusiuose rinkimuose vėl pasižymėjo Pagėgių savivaldybė. Jeigu gegužės 11 d. rinkimuose šio krašto rinkėjų aktyvumas buvo beveik mažiausias šalyje (mažiau balsavo tik Visagine), tai užvakar balsavo 44,14 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų (gegužės 11 d. – 43,94 proc.). Rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai parodė, kad Pagėgių krašte labiausiai yra gerbiami partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai. Už šios partijos sąrašą balsavo net 45,22 proc. rinkėjų ir šis skaičius yra didžiausias Lietuvoje. Net Telšiuose, Rolando Pakso gimtajame krašte, už „tvarkiečių“ sąrašą balsavo mažiau – tik 32,82 proc. rinkėjų.
 
Už Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą balsavo 16,58 proc., už Darbo partiją – 12,67 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 7,39 proc., Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį – 7,22 proc., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 6,49 proc. rinkėjų. Likusios keturios partijos Pagėgiuose neįveikė 5 proc. barjero.
 
Aktyviausi buvo Vilkyškių, Žukų, Natkiškių ir Pagėgių rinkimų apylinkių teritorijose gyvenantys žmonės. Daugiau nei po 50 proc. balsų „tvarkiečių“ sąrašas gavo Kentrių, Panemunės, Žukų, Natkiškių ir Vilkyškių rinkimų apylinkėse.
 
Mažiausiai balsuoti atėjo žmonių Pagėgių kaimiškojoje (34,96 proc.), Panemunės (38,06 proc.), Kentrių (38,11 proc.), Stoniškių (39,65 proc.) ir Šilgalių (39,40 proc.) rinkimų apylinkėse.
 
Įdomu ir tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidentu Pagėgių krašto žmonės išsirinko Zigmantą Balčytį – už jį balsavo 50,54 proc. už Dalią Grybauskaitę – 47,64 proc. rinkėjų. Daugiausia balsų (65,66 proc.) Z. Balčytis gavo Panemunės rinkimų apylinkėje.
 
Pagėgių savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Palmira Kinderienė „Šilokarčemai“ sakė, kad gegužės 25-ąją vykusių rinkimų metu jokių pažeidimų ir skundų nebuvo užfiksuota.
 
Kol kas tai tik keletas pirmųjų įspūdžių suskaičiavus rinkėjų balsus. Platesnius apibendrinimus bus galima padaryti, kai atlėgs rinkimų šurmulys ir gyvenimas vėl ims tekėti įprasta vaga.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?