Šilutiškiai – politinių kalinių ir tremtinių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“

2015-08-05, Stasys BIELSKIS
Į sąskrydį atvyko keturiasdešimt du šilutiškiai – buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, laisvės kovų dalyviai, iš jų – dvidešimt penki tremtinių choro „Pamario aidas“ dainininkai.
Į sąskrydį atvyko keturiasdešimt du šilutiškiai – buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, laisvės kovų dalyviai, iš jų – dvidešimt penki tremtinių choro „Pamario aidas“ dainininkai.
Praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 1-ąją, nemažas būrys šilutišių dalyvavo Ariogalos Dubysos slėnyje vykusiame jubiliejiniame dvidešimt penktajame politinių kalinių ir tremtinių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Renginio dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Per 50 metų trukusią sovietinę okupaciją Lietuva neteko 280 tūkstančių gyventojų.

Iš visos šalies prie Ariogalos bažnyčios suvažiavusių sąskrydžio dalyvių eisena leidosi nuo šlaito į Dubysos slėnį. Kai pro vartus ėjo Šilutės rajono atstovai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas teigė, kad labiausiai tuomet nukentėjo pamario krašto (kartu su Pagėgių savivaldybe) žmonės. Iš viso buvo ištremta apie tūkstantį gyventojų.

Šilutiškis, tremtinių choro „Pamario aidas“ vadovas Vytautas Jovaiša, „Šilokarčemos“ korespondento pakalbintas vos prasidėjus sąskrydžiui, sakė, kad į Ariogalą atvyko keturiasdešimt du šilutiškiai – buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, laisvės kovų dalyviai, iš jų – dvidešimt penki choristai.

„Mūsų choras šventės jungtinio choro sudėtyje dainuos vienuolika kūrinių, be to, šv. Mišių metu atliksime septynias giesmes, - pasakojo V. Jovaiša. – Į šituos sąskrydžius pradėjome važiuoti nuo 1994 metų, kai susikūrė choras. Nedalyvavome pirmajame sąskrydyje, nes dar nebuvo mūsų choro, o paskui nepraleidome nė vieno. Pirmieji sąskrydžiai vadinosi „Leiskit į Tėvynę“, o dabar – „Su Lietuva širdy“. Džiaugiamės, kad šiandien oras nekarštas, nešaltas ir nešlapias, pernai buvo per daug karšta. Tikiuosi, kad mūsų dainos ir giesmės šiemet nuskambės gana įspūdingai, gražiai“.

Prezidentė D. Grybauskaitė savo kalbą pradėjo tokiais žodžiais: „Labai tikiuosi, kad tokį sąskrydį kaip jūsų, tokį jubiliejinį, visada lydės saulė, nors vakar truputėlį ir sušlapote. Todėl sveikinu pirmiausia su Lietuvos saule, kuri visada Jus lydėjo Jūsų prisiminimuose, Jūsų svajonėse, kad Lietuva visada Jus sutiks su šviesa“.

Beje, po keliolikos minučių, kai Prezidentė jau buvo išvykusi, dangus staiga apsiniaukė ir pradėjo lynoti...

Dar V. Grybauskaitė kalbėjo, kad masiniai trėmimai visada išliks tautos atmintyje, nes jiems nėra jokios senaties.

„Atplėšti nuo savo žemės, namų ir gimtosios kalbos jūs išsaugojote meilę Lietuvai kaip didžiausią vertybę. Okupantams nepavyko nurašyti nė vieno – nei tų, kurie liko tolimoje svetimoje žemėje po lietuviškais kryžiais, nei tų, kurie, ištvėrę badą, šaltį ir pažeminimus, sugrįžo namo“, - sakė šalies vadovė.

Pasak D. Grybauskaitės, iš tremties taip ir negrįžusius žmones Lietuva prisimins su amžinu netekties ir skriaudos jausmu, o tuos, kurie grįžo ir išliko, visada brangins ir didžiuosis. Prezidentės teigimu, tremtinių ir politinių kalinių išgyvenimai yra labiausiai įkvepiantis pavyzdys visada ginti mūsų valstybę ir kurti stiprią bei gražią Lietuvą.

Sąskrydyje sveikinimo žodžius taip pat tarė Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas G. Rutkauskas ir kt. Pirmajam Lietuvos sąjūdžio vadovui, europarlamentarui Vytautui Landsbergiui, nors jis ir atvyko į sąskrydį, žodis nebuvo suteiktas.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga įkurta prieš 25 metus. Ji vienija daugiau kaip 40 tūkst. narių, veikia 53 skyriai.

 


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?