Žvejai mėgėjai dėl parazitinių kormoranų prašo aplinkos ministro pagalbos

2015-08-22, Stasys BIELSKIS
Vienas kormoranas per parą sunaikina apie 750 gramų žuvų. Jura24.lt nuotrauka
Vienas kormoranas per parą sunaikina apie 750 gramų žuvų. Jura24.lt nuotrauka

Šis „Šilokarčemos“ puslapis pavadintas „Pamario sargyba“ – pasirodo, jog saugoti mūsų kraštą reikia ne tik nuo įvairių asmenų daromų nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų, bet ir nuo parazitinių paukščių, kormoranais vadinamų. Šilutės rajone ir visoje Lietuvoje žvejai mėgėjai nuo rugpjūčio 17 dienos jau renka parašus po kreipimusi-pretenzija LR aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui. Mat žvejai mėgėjai yra susirūpinę susidariusia nenormalia situacija dėl didžiųjų  kormoranų invazijos į Lietuvą, jų daromos žalos mūsų gamtai ir žuvų ištekliams.

Už mėgėjišką žūklę mokame mokesčius (perkame licencijas), taip dar labiau papildydami biudžetą nei žvejai verslininkai. Visų rūšių žuvų smarkiai sumažėjo. Dažniausiai negalime pagauti net trečios dalies Mėgėjų žūklės vidaus vandenyse taisyklėse numatyto leidžiamo kiekio ir dydžio žuvų. Neretai grįžtame išvis be laimikio. Tokia padėtis šiuo metu yra nenormali, tikrai kritiška“, - piktinasi žvejai.

Reikia mažinti didžiųjų kormoranų populiaciją

2013 m. gruodžio 31 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-1001, buvo patvirtintas „Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo planas“ (toliau - planas). Žvejų teigimu, šiame plane numatytos priemonės reguliuoti didžiojo kormorano populiacijos gausą akivaizdžiai daro žalą retiesiems paukščiams, įrašytiems į Lietuvos raudonąją knygą. Šitos priemonės - populistinės, nesuvokiamos, nes viena nuostata kardinaliai prieštarauja kitai, todėl negali būti įgyvendintos.

Minėtojo plano 11.1 punktas numato, kad didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimas atliekamas naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones - kabinant veidrodinius siluetus, naudojant signalines raketas, pirotechnines priemones, signalizacijas, ultragarsą.

Plano 11.2.1  punktas teigia, jog dėtys užšaldomos baidant didžiuosius kormoranus iš lizdų garsinėmis bei vizualinėmis priemonėmis ir kurį laiką neleidžiant didiesiems kormoranams sugrįžti į lizdus. Žvejų manymu, akivaizdu, kad į lizdus negrįš ir Lietuvos retieji paukščiai, kurių dėtys taip pat atšaldomos.

Plano 17 punktas: „Reguliuojant kolonijose perinčių paukščių gausą užšaldant dėtis, taikomos vizualinės ir garsinės gausos reguliavimo priemonės“.

Plano 19 punktas numato: „Atliekant didžiųjų kormoranų populiacijos gausos reguliavimą kolonijose, būtina apsaugoti kitas toje kolonijoje perinčias paukščių rūšis - baltuosius garnius, pilkuosius garnius, karvelius uldukus, jūrinius erelius ir kt.“. Žvejai mėgėjai piktinasi, kad šios nuostatos įteisino Lietuvos retųjų paukščių naikinimą jau nuo 2014 metų pavasario.

Gamtai – didžiulė žala

Kormoranai sunaikino daugiau kaip 20 hektarų Juodkrantės sengirės. Atėjo eilė negrįžtamai prarasti unikalią Neringos sengirę. Skirvytės, Nemuno, Atmatos ir kitų upių pakrantėse - daugybė kormoranų rūgščių išmatų pražudytų medžių. Po sausuoliais esanti žemė ilgam lieka negyva - neauga nauji medžiai, neželia samanos, žolė. Vaizdas - kraupus. Kormoranai jau peri vietovėse, kuriose anksčiau jų išvis nebūdavo.      

Kormoranai sulesa visų žuvų, be išimties, mailių net iki 20 centimetrų ilgio. Per parą vienas kormoranas suryja apie 750 gramų žuvų mailiaus. Taip yra naikinamas lašišinių ir kitų vertingų žuvų - šamų, sterkų, lydekų mailius. Ungurių ir kitų vertingų žuvų veisimas, esant tokiai situacijai – tik iliuzija, pinigų švaistymas. Žuvis, kurių dėl dydžio kormoranai negali praryti, šie paukščiai žaloja ir jos po to gaišta – plaukia pūdamos upių paviršiumi į Kuršių marias.

„Manome, kad būtina skubiai keisti „Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo plano“ nuostatas ir siūlome nustatyti, kad didžiojo kormorano populiacijos gausa perinčiose kolonijose ir kitose vietose reguliuojama mechaniniu būdu, nenaudojant pirotechninių ar kitų garsinių priemonių - iškrapštant iš medžių kormoranų lizdus, kol kormoranai dar neatskridę perėti ir lizdus visą laiką - kai tik juos susuka. Toks reguliavimo būdas nedarytų žalos Lietuvos retiesiems paukščiams – būtų efektyvus ir vienintelis galimas“, – siūlo žvejai.

Jų nuomone, vienas iš svarbiausių uždavinių – apsispręsti dėl didžiojo kormorano statuso ir skaičiaus Lietuvoje. Matydami dabartines pasekmes žvejai yra įsitikinę, jog šie paukščiai – gamtos niokotojai, todėl pripažintini nepageidaujamais (parazitiniais). Šių paukščių skaičius visoje Lietuvos teritorijoje, turėtų būti ne didesnis nei 200–300. Toks jų kiekis negalėtų pakenkti gamtai, leistų atsinaujinti tai, kas jau nuniokota. Manoma, kad ateityje, kai bus pasiektas norimas rezultatas dėl kormoranų skaičiaus, nebederėtų naudoti sąvokų - kormoranų populiacija, kormoranų kolonija. Tai turėtų likti istorija. Žvejai supranta, kad toks tikslas bus pasiektas ne per vienerius metus.

Kur galima pasirašyti po kreipimusi į aplinkos ministrą

Šį kreipimąsi-pretenziją žvejai įvardino kaip pilietinę akciją netinkamai sprendžiamoms problemoms spręsti. Pasirašyti po kreipimusi į aplinkos ministrą galima iki lapkričio 1-osios visose žvejybos priemonių parduotuvėse ir ten, kur parduodamos žvejybos licencijos, bei Šilutės medžiotojų ir žvejų draugijoje.

O aplinkos ministro K. Trečioko bus prašoma atsakymą pateikti minėtosios draugijos pirmininkei Nijolei Endrikaitienei (Uosto g. 11, LT-99185, Šilutė).

Pasak šios akcijos sumanytojo, žvejo mėgėjo Antano Butauto, pastaraisiais metais Šilutės krašte labai sumažėjo žvejybos reikmenų pardavimas. „Kadangi žvejai žuvies nebepagauna, jiems nebėra tikslo pirkti naujų žvejybos įrankių. Anksčiau iš visos Lietuvos važiuodavo žmonės į Rusnę žvejoti, dabar pastebimi tik atskiri žvejai. Rusnės miestelio parduotuvėse mažiau beparduodama maisto produktų, nes kormoranai padarė didelę „paslaugą“ prekybai, turizmui ir žvejybai. Ekonominė žala vis didėja, problema tampa grėsminga“, - „Šilokarčemai“ teigė A. Butautas.


Straipsnio komentarai

jo2015-08-25
matyt pinigu nein is to naikinimo pasidaryt uz tai ir nerupi tie kormoranai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
rusniskis2015-08-23
nu jo nesenai skaiciau japonijoje yra 129milijonai gyventoju ir tik 9000 valdininku pas mus lietuvoje 2,9milijonu gyventoju o valdininku 53 tukstanciai nu kiek zuliku pas mus yra baisu Komentaras patinka Komentaras nepatinka
ir nieko gero nenuveikia per savo kadensija 2015-08-22
kormoranai tai puse bėdos bet kad valdininkai veisias ir dauginas kaip tie kormoranai daugiau ju yra nei gyventoju va čia tai problema rimta Komentaras patinka Komentaras nepatinka