Lūžis vėžio gydyme: vėžines ląsteles pavertė sveikomis

2015-08-25, LRYTAS.LT

JAV mokslininkai atrado būdą, kaip išgydyti krūties, plaučių, šlapimo pūslės ir daugelio kitų rūšių vėžį. Jiems pavyko perprogramuoti vėžines ląsteles, kad šios virstų sveikomis ir nustotų daugintis pasiutusiu greičiu.

Naujoji technologija buvo išbandyta laboratorijoje su agresyviomis vėžinėmis ląstelėmis. Mokslininkai sugebėjo jas „nukenksminti“ ir atstatyti funkciją, kuri stabdo ląstelių dauginimąsi pasiekus reikiamą lygį – dėl šios funkcijos sutrikimo ląstelės nesustodamos dauginasi ir įvairiuose audiniuose susiformuoja pavojingi augliai.

Mayo klinikos (JAV, Floridos valstija) mokslininkai vėžį lygina su vis greitėjančiu automobiliu ir aiškina suremontavę jo stabdžius.

„Pirminiai eksperimentai su kai kuriomis agresyviomis vėžio rūšimis atrodo daug žadantys, – teigė tyrimo vadovas, profesorius Panosas Anastasiadis. – Tai lyg kodas, programa, išjungianti vėžį.“

Kol kas naujasis gydymo būdas buvo išbandytas su vėžinėmis ląstelėmis tik laboratorinėmis sąlygomis, tačiau mokslininkai viliasi, kad ši technologija jau netolimoje ateityje bus pradėta taikyti praktiškai ir leis atsisakyti agresyvios chemoterapijos ar operacijų.

Bandymai laboratorijoje – sėkmingi

Sveikame organizme ląstelės nuolat dauginasi ir pakeičia vienos kitas, tačiau šis procesas yra nuolat prižiūrimas, o pasiekus reikiamą lygį dauginimasis pristabdomas. Sergant vėžiu tai vyksta chaotiškai – ląstelės be paliovos dauginasi, dėl to susiformuoja augliai.

Mokslininkai tyrė mikroRNR – mažų baltymo nekoduojančių molekulių – vaidmenį. Įprastu atveju, pasiekus pakankamą lygį, jos nurodo ląstelėms nustoti daugintis. Tai mikroRNR atlieka sužadindamos proteino PLEKHA7 gamybą. Tačiau sergant vėžiu šis procesas neįvyksta.

Mokslininkai išsiaiškino, kad, pašalinus mikroRNR, sustabdoma minėto proteino gamyba ir ląstelės tampa vėžinėmis – jos ima daugintis nesustabdomai. Dar svarbiau tai, kad atlikus atvirkštinį veiksmą vėžį galima „išjungti“.

Mažas mikroRNR molekules galima perduoti tiesiai į ląsteles ar auglius, o reguliuojant jų kiekį galima valdyti ląstelių dauginimosi procesą.

„Atlikome bandymus su labai agresyviomis žmogaus ląstelėmis iš krūties ir šlapimo pūslės vėžinių darinių, – teigė P.Anastasiadis. – Šiose ląstelėse jau nebuvo PLEKHA7. Atstačius arba šio proteino, arba mikroRNR lygį vėžinėse ląstelėse, jos vėl tapo sveikos. Šiuo metu ieškome patikimesnių perdavimo būdų.“

Daug žadantis atradimas

Naujasis atradimas itin svarbus daugeliui vėžio rūšių, išskyrus smegenų ir kraujo vėžį.

Kiti vėžio tyrimus atliekantys mokslininkai teigė, kad kolegoms iš JAV pavyko išspręsti mįslę, kuri visus kamavo daugelį metų: kodėl ląstelės pačios neapsisaugo nuo perteklinio dauginimosi? Tačiau jie pabrėžė, kad nuo tyrimų laboratorijoje iki praktinių bandymų gydyti vėžį laukia ilgas kelias. Be to, net jei šis gydymas bus veiksmingas, pacientams vis tiek gali prireikti chemoterapijos – tik, ko gero, ne tokios agresyvios.

„Tai yra labai netikėtas atradimas. Mes seniai bandėme išsiaiškinti, kaip normalios ląstelės gali sustabdyti vėžį ir nustoti daugintis, – teigė Chrisas Bakalas iš Vėžio tyrimų instituto Londone. – Manau, realybėje mažai tikėtina, kad sustabdyti auglių augimą užtenka vos vieno mechanizmo, tačiau tai yra labai įdomus atradimas.“

Tyrimo rezultatai pirmadienį pristatyti žurnale „Nature Cell Biology“.

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Kiek planuojate išleisti pinigų kalėdinėms dovanoms?