Moksleiviams ir studentams – tėvystės pamokos sūpuojant lėles

2014-10-27, Rugilė Audenienė | Alfa.lt
Pozityvios tėvystės pamokos moksleiviams ir studentams. (Asmeninio albumo nuotr.)
Pozityvios tėvystės pamokos moksleiviams ir studentams. (Asmeninio albumo nuotr.)

Sulaukę paauglystės jaunuoliai nuo šiol galės ne tik išgirsti apie santykių su priešinga lytimi subtilybes ir apsisaugojimo priemones, bet ir kelioms valandoms ar paroms tapti „tėvais“. Visoje Lietuvoje rengiamų pozityvios tėvystės seminarų metu bus siūloma pasirūpinti išmaniuoju kūdikiu – stimuliatoriumi ir išgyventi kasdienybę su savo „nuosavu vaiku“.

Ne kartą aiškinę, kad mokyklose vaikai nemokomi bendravimo su priešinga lytimi, jiems nepasakojama apie šeimos kūrimo, vaikų auginimo iššūkius, specialistai nusprendė suteikti jaunuoliams progą pasūpuoti į kūdikius labai panašias lėles ir pažiūrėti, ar tokia patirtis neįpūs daugiau atsakomybės.

Šiuo metu Vilniuje, Kaune, Trakuose jaunuoliams nuo 14 iki 29 metų rengiami keli teoriniai seminarai, kuriuose kalbėta apie pozityvią tėvystę, psichologinius pasiruošimo kurti šeimą momentus, vaiko auginimą ir auklėjimą, diskutuojama apie vyro ir moters vaidmenis. Netrukus moksleiviai, studentai, taip pat globos namų auklėtiniai galės išmokti rūpintis išmaniuoju kūdikiu stimuliatoriumi, kuris tikroviškai atkartoja vaiko dienos režimą: skirtingu verksmu reikalauja maisto, pakeisti sauskelnes, atsirūgti ar raminančio sūpavimo, gali juoktis, kosėti, čiaudėti.

„Kalbėjimas yra vienas dalykas, bet, sako, žmogus geriausiai įsimena ir suvokia, išmoksta pritaikyti tai, ką padaro praktiškai. Moksleiviams pasiūlysime kelių valandų vaiko priežiūros programą, o vyresniems – trijų dienų, trunkančią visą parą. Čia jie ir galės atsakyti į klausimą, kada kurti šeimą ir susilaukti vaikų.

Žinoma, taip gali pasikeisti nuomonė ir atsirasti negatyvus požiūris, todėl stengsimės neatbaidyti jaunimo kurti šeimas. Aiškinsime, kad šeima yra ryšys, bendravimas, atsakomybė, pareigų pasiskirstymas, per praktines užduotis paliesime psichologines temas“, – pasakojo vienos iš projekto „Pozityvi tėvystė jaunuolio akimis“ partnerių „Mano šeimos akademija“ direktorė Zita Norkūnienė.

Jaunimo socialinę atsakomybę per pozityvią tėvystę kartu su Vilniaus jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritas stalas“ skatinantys projekto sumanytojai pasinaudojo pasaulyje jau senokai taikoma kūdikio priežiūros auginimo simuliacijos idėja. Kūdikį atstojanti lėlė tikroviškai atkartos jo dienos režimą, galės būti „irzli“ ar „džiaugsminga“, „alkana“.

Jaunuoliai įgis patirties, ką reiškia tėvystė su visais jos uždaviniais, sužinos apie vaiko skriaudimo ir nepriežiūros pasekmes, jų įtaką vaikui vystantis.

„Tokių žinių labai trūksta vaikų globos namuose gyvenantiems vaikams, ir to pasekmės skaudžios: dabar ir šiame projekte dalyvauja nepilnametės mamos, kurios turi vaikų arba laukiasi. Viena jauna septyniolikos metų mama po kelių savaičių gimdo. Ji lankosi pas mus, šiaip ne taip prakalbinome – jaunos merginos perspektyva nėra labai šviesi“, – į tai, kad jaunuoliams demonstruojamos apsisaugojimo priemonės, bet nepasakojama apie šeimos kūrimą, dėmesį atkreipė Z. Norkūnienė.

Pozityvi tėvystė – vaikų auginimo filosofija, kuri koncentruojasi į vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymą. Pagrindinė jos idėja yra išugdyti geriausias vaiko savybes ir padėti jam atsiskleisti, kad užaugęs jis sugebėtų save realizuoti.

Šeimas konsultuojantys psichologai, jas lankantys socialiniai darbuotojai ne kartą yra sakę, kad suaugusiesiems trūksta žinių apie pozityvią tėvystę, šeimos santykius apskritai.

Pasak pozityvios tėvystės seminarus vedančios socialinės darbuotojos Daivos Matulevičiūtės, lietuviai nėra tauta, nemokanti auklėti savo vaikų. Meilė ir ribos – tokios pamatinės taisyklės, praverčiančios vaikų turintiems suaugusiesiems. Pozityvios tėvystės seminaruose patarianti, kaip auklėti savo vaikus nežeminant, negąsdinant, nesukeliant baimės, gėdos jausmo, o daugiau skatinant, pagiriant ir palaikant teigiamą ir pageidaujamą elgesį D. Matulevičiūtė mato, kad tėvams iššūkiu tampa pasaulio kaita, perėjimas prie kitokio supratimo apie vaikų auginimą. „Iš tikrųjų vien pozityviai auklėti vaiką nėra taip lengva, kaip atrodo, todėl, kad vaikai turi tokią ypatybę – jie ne visada linkę elgtis taip, kaip mes norime. Kartais jie suaugusius išveda iš pusiausvyros, nuvilia, nepateisina jų lūkesčių. Aš manau, kad nėra nė vieno tėčio ar mamos, kurie galėtų pasakyti: „Man puikiai sekasi taikyti pozityviąją tėvystę.“ Visi tėvai daro klaidų, net jeigu ir nedaro, būna, kad suabejoja savo auklėjimo būdais“, – kalbėdama su Alfa.lt yra sakiusi socialinė darbuotoja.


 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Kiek planuojate išleisti pinigų kalėdinėms dovanoms?