Neformalaus ugdymo krepšelio nauda: kokybiškesni ir prieinamesni vaikų būreliai

2015-09-22, Projekto partnerio turinys
Scanpix/Panthermedia nuotr. / Mergaitė
Scanpix/Panthermedia nuotr. / Mergaitė

Nuo spalio 1 dienos iki 2015 metų pabaigos tėvams leisti savo atžalas į būrelius finansiškai bus kiek lengviau – valstybė už vieną vaiko lankomą būrelį skiria iki 15 Eur. Didžiausios šalies neformaliojo ugdymo įstaigos Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vadovas Valdas Jankauskas neabejojo, kad šis žingsnis yra labai svarbus – jis leis pritraukti į būrelius daugiau vaikų, pagerinti neformaliojo ugdymo kokybę ir prieinamumą bei padidinti pasirinkimo spektrą.

Pagaliau pribrendo

Neformalaus ugdymo sistemos pokyčiams, pasak švietimo ir mokslo viceministrės Natalijos Istominos, Lietuva brendo jau seniai ir pagaliau pribrendo. „Į neformalų ugdymą iš tiesų reikia atkreipti kur kas didesnį dėmesį. Vaikų neformalusis švietimas nėra tiesiog kokia nors popamokinė veikla. Visų pirma, tai yra mažųjų ir jaunimo užimtumas, laikas kurį vaikas praleidžia prasmingai. Antra, tai yra profesinių įgūdžių lavinimas. Lankydamas vieną, kitą, trečią užsiėmimą vaikas ieško savęs, savo polinkių, galbūt savo pašaukimo. Taigi atkreipti didesnį dėmesį į neformalų ugdymą – būtina“, – dėstė pašnekovė.

Viceministrė džiaugėsi, kad pagaliau žengtas labai svarbus žingsnis siekiant pagerinti neformalaus ugdymo prieinamumą, jo kokybę ir išplėsti vaikams siūlomų užsiėmimų spektrą. Nuo šių metų spalio 1 dienos iki metų galo įvedamas neformalusis krepšelis. Tai reiškia, kad savivaldybės kiekvienam vaikui skirs iki 15 Eur užsiėmimo kainos. Vaikams iš socialiai remtinų šeimų neformalusis ugdymas gali būti visiškai nemokamas. Pabrėžtina, kad tai galios tik vienam užsiėmimui ir tose įstaigose, kurių programos ir patys užsiėmimai atitinka numatytus reikalavimus, kitaip tariant – yra akredituoti.

N.Istominos teigimu, neformaliojo krepšelio įvedimas padės spręsti dvi kone didžiausias problemas: „Savivaldybės tėvams per mėnesį skirs iki 15 Eur vaiko užsiėmimo kainos, tai didesniam skaičiui tėvų leis atvesti savo atžalas į būrelius. Antra, būrelių pasiūla didžiuosiuose miestuose buvo nebloga ir dabar, tačiau kai kuriose savivaldybėse jos tiesiog nėra.

Tai rodo ir statistika. Kai kuriose savivaldybėse neformaliame ugdyme dalyvauja vos 6 proc. vaikų, kitose – net 120 proc. Pastarasis skaičius reiškia, kad dauguma vaikų lanko net po kelis būrelius. Aišku, tai yra nelygybė, prie kurios sprendimo neformalusis krepšelis tikrai prisidės“, – tikino viceministrė. Pasak jos, naujovės suteiks galimybę mažesniems miestams samdytis specialistus, kad jie atvyktų ir dirbtų su vaikais.

Tikslas – padidinti lankomumą

Prie neformaliojo ugdymo krepšelio įvedimo prisidėjęs Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) vadovas Valdas Jankauskas neabejojo, kad šis sprendimas – labai reikalingas. „Visų pirma, mano nuomone, kalbame apie pinigų paskirstymo teisingumą. Pasaulis turbūt nieko geriau nėra sugalvojęs kaip pasitikėti žmonėmis ir leisti jiems patiems spręsti, kur nešti pinigus. Taigi krepšelis yra tai įgyvendinti leidžianti sistema, kuri, aišku, nėra mūsų sugalvota, tačiau puikiai veikianti“, – kalbėjo V.Jankauskas.

LVJC vadovas prisiminė, kad bandomasis neformalaus krepšelio projektas Lietuvoje buvo vykdytas prieš trejus metus ir atnešė puikių rezultatų. Tai, pasak pašnekovo, leidžia tikėtis, kad ir dabar judama tinkama linkme.

„Tada projektas buvo vykdytas keturiose savivaldybėse, nors jis truko neilgai, naudą pastebėjome. Neformalusis krepšelis, visų pirma, pritraukia į neformaliąją veiklą daugiau vaikų. Antra, atsiradus finansavimui prie tokių paslaugų teikimo prisijungia ir nevyriausybinis sektorius, tai praplečia ir pačią pasiūlą ir padidina konkurenciją.

Pastarasis dalykas itin svarbus siekiant kokybės. Kai paslaugas teikiančių įmonių daugiau, jos ima kovoti dėl vaiko, o tam, kad jį pritrauktų – turi pasiūlyti kuo kokybiškesnį neformalųjį ugdymą“, – privalumus vardijo V.Jankauskas.

LVJC vadovas pasakojo, kad kol kas neformalusis krepšelis įvestas tik iki gruodžio 31 d., tačiau jis beveik neabejojo, kad rezultatai pateisins lūkesčius ir neformalusis krepšelis taps nuolatiniu, o ne laikinu. Dabar, V.Jankausko teigimu, tam yra skirta 3,2 mln. Eur. „Tikslas yra labai paprastas. Šiuo metu į neformalųjį ugdymą yra įsitraukę apie 30 proc. Lietuvos vaikų, o norima pasiekti 50 proc. Siekiama, kad daugiau jaunimo, vaikų galėtų užsiimti jiems patinkančia veikla, save realizuoti“, – kalbėjo vadovas.

Svarbiausia – vertybės

Neformalaus ugdymo krepšelis leis pagerinti neformalaus ugdymo kokybę, tačiau tai, pasak V. Jankausko, tik viena iš dedamųjų. Norint pasiekti aukštesnį neformalaus ugdymo lygį ir pritraukti daugiau vaikų būtinas ir tėvų bei pedagogų indėlis. LVJC vadovo teigimu, pradėti reikėtų nuo požiūrio į neformalų švietimą.

„Dar vis kartais galvojama, kad neformalus ugdymas tai tik laiko praleidimo būdas. Manoma, kad jei vaikas bus užimtas, mažės tikimybė, jog jis pasuks nusikaltimų ar narkotikų keliu. Vis dėlto, turėtume galvoti kitaip. Nesukti tais keliais vaikams padeda vertybės, kurios ir yra diegiamos neformalaus ugdymo užsiėmimuose“, – kalbėjo V.Jankauskas.

Vadovo teigimu, atkreipti dėmesį į svarbiausių asmens gebėjimų ugdymą ir vertybių formavimą turėtų ir patys tėvai, ir mokytojai. „Šiam tikslui šiemet bandysime įgyvendinti programą „Kaleidoskopas“, kurios siekis išryškinti, atkreipti dėmesį į svarbiausių asmenybės vertybių ugdymą.

„Kaleidoskopo“ esmė kiekvieną mėnesį atkreipti dėmesį į konkrečios kompetencijos ugdymą. Sakykime, rugsėjį susitelksime į bendradarbiavimą, spalį į savarankiškumą, lapkritį į atsakingumą ir pan. Į šią programą kviesime įsitraukti ir tėvus. Skatinsime juos stebėti, kaip vaikas tobulėja. Galiausiai, bandysime išmokyti patį vaiką atpažinti savo tobulėjimą. Tai – labai svarbu. Kad užsiėmimas nebūtų vien dėl užsiėmimo, jis turi turėti prasmę“, – kalbėjo vienas iš „Kaleidoskopo“ programos kūrėjų Tomas Rakovas, LVJC neformaliojo ugdymo organizatorius.

Europos mastu

Domėtis, kokia neformalaus ugdymo padėtis Europoje V.Jankauskui teko ne kartą ir situacija jam pažįstama neblogai. „Europoje yra labai įvairiai. Nyderlanduose, pavyzdžiui, neformalus ugdymas yra labai stiprus, tačiau valstybės kompensacijų jam nėra. Ten, galima sakyti, yra didelis susidomėjimas ir tinkamas neformalaus švietimo suvokimas bei labai aukšta jo kokybė“, – pasakojo LVJC direktorius. Pasak jo, kalbant apie Vakarų Europos šalis, vieno modelio nėra – vienur neformalus ugdymas kompensuojamas, kitur – labai mažai, o kai kur jam lėšų valstybės neskiria visai.

Kalbant apie posovietines šalis, V.Jankausko teigimu, Lietuva atrodo išties labai gerai. „Lyginant su tokiomis šalimis kaip Baltarusija, esame labai pažengę. Manau, kad netgi apsižvalgius po kaimynines šalis – Lenkiją, Latviją, pamatytume nemažai savo privalumų“, – tikino LVJC vadovas. O svarbiausia, pasak V.Jankausko, kad neformalaus krepšelio įvedimas neformalaus ugdymo kokybę leis padidinti dar labiau, pašnekovas neabejojo, kad tai labai svarbus ir reikalingas žingsnis.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?