Melioracijos įrenginius reikia tinkamai prižiūrėti

2014-10-28, Stasys BIELSKIS
2012 metais renovuota Rusnės žiemos polderio siurblinė.
2012 metais renovuota Rusnės žiemos polderio siurblinė.

Įspūdinga statistika

Pasak Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Budvyčio, Šilutės rajone iš viso yra nusausinta 85 tūkst. hektarų žemės, iš jos drenažu – 68,3 tūkst. ha.

Magistralinių griovių ilgis – 1,8 tūkst. km, apsauginių griovių – 59 km. Yra 2 662 hidrotechniniai įrenginiai. Iš jų: 72 tiltai, 2 521 pralaida, 69 reguliatoriai, greitvietės ir kitokie įrenginiai, 38 sausinimo siurblinės, 8 tvenkiniai.

Melioracijos statinių balansinė vertė pagal visas nuosavybės formas – 300,7 mln. litų. Iš jų: valstybei priklausančių statinių vertė – 175,1 mln. Lt, savininkų statinių vertė – 125,6 mln. Lt.

Melioracijos statinių būklė yra prasta, bendras jų nusidėvėjimas – apie 65 proc. Labiausiai apleisti magistraliniai grioviai – apie 80 proc. Kadangi per pastaruosius du dešimtmečius, trūkstant lėšų, jie nebuvo valomi ar kitaip tvarkomi, taip pat ir dėl ūkininkų nesupratimo, kad grioviai yra pagrindiniai drenažo sistemų įrenginiai, atliekantys, kaip žmogaus inkstai, pagrindines drenažo sistemų funkcijas, jie yra apaugę krūmais, užnešti sąnašomis. Tarybiniais metais būtent pats didžiausias dėmesys melioracijos sistemų eksploatacijai buvo skiriamas griovių priežiūros darbams atlikti, kad ant griovio dugno ir šlaitų neaugtų krūmai, kurių šaknys užkemša drenažo sistemų žiotis. Dėl šios priežasties užpelkėja dideli drenuotos žemės masyvai.

Pasinaudojo parama griovių sutvarkymui

2012 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintos „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklės, pagal kurias fiziniai ar juridiniai asmenys galėjo gauti paramą griovių sutvarkymui. Paramos lėšos buvo skirtos menkaverčiams medžiams ir krūmams nuo griovio dugno bei šlaitų iškirsti, kitokiai augalijai iš griovio dugno pašalinti, sutvarkyti drenažo žiotis ir latakus.

Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui buvo iki 50 tūkst. Lt. Į šią sumą neįskaičiuotos pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestis. Pagal šią programą į Kaimo reikalų skyrių 2012 metais kreipėsi aštuoni Šilutės rajono ūkininkai ir viena žemės ūkio bendrovė. Dviem ūkininkams nepavyko gauti paramos, kadangi neatitiko pagrindinio kriterijaus, kad bendras tvarkomų griovių plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha.

Bendras pagal šią programą sutvarkytų griovių ilgis – 22,97 km. Daugiausia griovių sutvarkė žemės ūkio bendrovė „Agromanija“ – 9,91 km, kurioje agronomu dirba buvęs ilgametis Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Albinas Bakutis. Pasak P. Budvyčio, pavyzdį iš pastarojo turėtų imti ir kiti mūsų rajono ūkininkai – tinkamai prižiūrėdami melioracijos sistemas jie gautų didesnį žemės ūkio derlių.

Šiais metais Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė dar vieną kvietimą teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančioms investicijoms" gauti. Paraiškas galima teikti nuo birželio 2 dienos iki gruodžio 31-osios, tačiau iki šiol į Kaimo reikalų skyrių dar nesikreipė nė vienas ūkininkas, kuris domėtųsi šia parama. Todėl, jei ūkininkai atitinka 2012 m. balandžio 5 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-249 patvirtintoms Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklėms ir nori susitvarkyti nuosavoje ar nuomojamoje žemėje esančius griovius, yra kviečiami į Kaimo reikalų skyrių. Specialistai suteiks visą informaciją ir padės pateikti paraiškas pagal šią programą.

Polderių sistemos tvarkomos geriau

Polderis – tai žemės plotas, apjuostas apsauginiais pylimais, iš kurių vanduo pašalinamas mechaniniu būdu, t. y. siurblinių pagalba. Apie 30 proc. Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų sudaro polderių sistemos. Iš viso rajone yra 25 polderiai, iš jų – 12 žiemos tipo (iš jų vanduo šalinamas ištisus metus) ir 13 vasaros (iš jų vanduo šalinamas augalų vegetacijos metu, per pavasario ar rudens potvynius).

Bendras polderių plotas rajone yra 26,44 tūkst. ha, iš jų 21,12 tūkst. ha – vasariniai ir 5,32 tūkst. ha – žieminiai polderiai. Per pastaruosius ketverius metus polderių sistemų eksploatacijai skirtos lėšos padidėjo apie 1 mln. litų. Lėšų polderių eksploatacijai bent minimaliai priežiūrai pakanka.

„Taip pat norėčiau pasidžiaugti, kad Savivaldybė, kartu su melioracijos naudotojų asociacijomis, panaudodama ES struktūrinių fondų lėšas pagal Lietuvos Respublikos kaimo plėtros programos 2007–2013 metų priemonę „Žemės ir miškų ūkio veikla ir jos infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“, įgyvendino septynis projektus, - sakė P. Budvytis. – Buvo atnaujintos sausinimo siurblinės, sutvarkyti pylimai, išvalyti magistraliniai grioviai. Dabartiniu metu ir toliau vykdomas polderių sistemų tvarkymas pasinaudojant ES struktūrinėmis lėšomis. Yra pateikti penki polderių tvarkymo projektai.

Ūkininkų prašoma prižiūrėti griovius

Į Kaimo reikalų skyrių kreipiasi ir tie ūkininkai, kurie tikisi bent minimaliai susiremontuoti drenažo sistemas. Skyriaus specialistai jiems pateikia sistemų brėžinius ir, reikalui esant, nuvyksta į vietą padėti susiorientuoti situacijoje, konsultuoja, kaip galima minimaliomis išlaidomis sutvarkyti drenažo sistemų gedimus.

„Kaip jau minėjau, pagrindiniai melioracijos, t. y. drenažo sistemų, įrenginiai yra grioviai, į kuriuos sueina visos drenažo sistemų žiotys. Todėl norėčiau paprašyti ūkininkų prisižiūrėti nuosavose žemėse esančius griovius, kad juose neaugtų krūmai, nes tik tada bus sėkmingesnis ūkininkavimas“, - „Šilokarčemai“ sakė Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas P. Budvytis.

Šilutės rajone apie 80 proc. melioracijos griovių yra apleisti, neprižiūrimi.

Gavus paramą pamario krašte buvo sutvarkyta 22,97 km griovių.

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!