Kredito įstatymo pataisos: būtini suvaržymai ar pelningo verslo sunaikinimas?

2015-10-01, Lukas Zadarackas, 15min.lt
Luko Balandžio/15min.lt nuotr. / Greitieji kreditai
Luko Balandžio/15min.lt nuotr. / Greitieji kreditai
Jau ketvirtadienį Seimas balsuos, ar verta pritarti Vartojimo kredito įstatymo pataisoms, kurios griežčiau reguliuotų vartojimo kredito rinką. Griežtesniu reguliavimu nėra patenkinti smulkių kreditų davėjai, tačiau Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (LVLKA) siūlymams griežčiau reguliuoti rinką pritaria, teigdama, kad pokyčiai įstatyme padėtų išspręsti itin aktualias vartotojų mokumo ir spontaniškumo skolintis problemas.

„Jas (pataisas) patvirtinus verslas, nors ir turės iš naujo peržiūrėti savo veiklos strategiją, bet tie pokyčiai visą Lietuvos vartojimo kredito rinką pakels į aukštesnį lygį, kas tiesiogiai bus naudinga vartotojams“, – tikina LVLKA vadovas Viktoras Milkevičius.

Jeigu Seimas įstatymo pataisoms pritars, vartojimo kredito davėjams būtų uždėtas gerokai tvirtesnis apynasris.

Pavyzdžiui, būtų draudžiama nurodyti vartojimo kredito davėjus kaip renginių rėmėjus ir juos reklamuoti jaunesniems negu 18 metų asmenims. Taigi, būtų draudžiama kredito davėjų reklama mokyklose ar mokyklinio amžiaus žmonėms skirtuose žurnaluose bei renginiuose.

Be to, kreditų davėjų priežiūros institucija – Lietuvos bankas įgis teisę uždrausti neteisingą ar klaidinančią vartojimo kredito sutarčių reklamą. Maža to, nelegaliai vartojimo kreditus teikiantiems asmenims grėstų net 57 924 eurų bauda.

Kredito gavėjų spontaniškumo problemą, tikimasi, padės išspręsti pasiūlytas dviejų dienų nusiraminimo laikotarpis, kuris prasidėtų nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos. Per šias dvi dienas vartotojas, nenurodydamas priežasties, galėtų atsisakyti vartojimo kredito sutarties ir grąžinti kredito davėjui išmokėtą vartojimo kredito sumą nemokėdamas palūkanų ir jokių kitų mokesčių.

Į Vartojimo kredito pataisas nuspręsta įtraukti ir punktą, remiantis kuriuo lėšos pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį gavėjui negali būti išmokamos nuo 22 valandos iki 7 valandos.

Smulkiuosius kredito davėjus taip pat siutina pasiūlymas, pagal kurį maksimali vidutinė metinė palūkanų norma būtų sumažinta nuo dabartinių 200 iki 75 proc. Tiesa, V.Milkevičius šiame pakeitime jokios problemos neįžvelgia.

„Mūsų nuomone, net ir sumažinus metinę palūkanų normą iki 75 proc. bei apribojus visas kitas išlaidas, verslas išlaikys teigiamą balansą, o vartotojas – nepermokės už finansines paslaugas“, – kalba LVLKA vadovas.

Vis dėlto, planuojamomis priimti įstatymų pataisomis piktinasi Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LVVKA) vadovas Liutauras Valickas.

„Smulkių vartojimo kreditų sektorius užima vos kelis Lietuvos finansų rinkos procentus, tačiau jam skiriamas dėmesys – neigiamas, tendencingas. Tai mus glumina. Nes taip Lietuvos banko institucija, prižiūrinti sektorių, mūsų nuomone, neturėtų elgtis. Tendencinga informacija tokia apimtimi, kiek ji diskredituoja sektorių, turėtų liautis“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė L.Valickas.

Asmeninio archyvo nuotr./Liutauras Valickas

Asmeninio archyvo nuotr./Liutauras Valickas

Pranešime spaudai LSVKA pažymi, kad šią savaitę jau kreipėsi į šalies prezidentę, premjerą bei atsakingas institucijas teigdama, kad Lietuvos bankas pateikia tendencingą ir iškraipytą informaciją, kuri diskredituoja vartojimo kreditų rinką.

Kaip 15min.lt teigė L.Valickas, LSVKA priešinasi tikrai ne visiems Kredito įstatymo pakeitimams. L.Valickas tikino, kad asociacija pati griežtai pasisako prieš greitųjų kreditų išdavimą nepilnamečiams ar reklamas jiems, tačiau nepritaria vidutinės metinės palūkanų normos sumažinimui ar dviejų dienų nuraminimo periodui.

„Mes nesipriešiname reguliavimui ir reglamentavimui. Tačiau matome, kad Lietuvos bankas šį sektorių nežinia dėl kokių priežasčių viešojoje erdvėje paišo tamsiomis spalvomis, nors tam, mūsų manymu, tikrai nėra jokio pagrindo“, – teigė L.Valickas ir pridūrė, kad kreditus vėluoja grąžinti tik 7 proc. iš smulkiųjų kredito bendrovių pasiskolinusių žmonių.

„Įmonės tikrina žmonių kreditingumą ir tikrai nedalina kreditų bet kam, nes tai būtų nuostolinga“, – pridūrė LSVKA vadovas.

Jo teigimu, nuo praėjusių metų Lietuvos smulkiųjų kreditų sektorius sumažėjo 20 proc.

„Negalima imti ir išnaikinti šito sektoriaus. Deformuojant reguliavimą mes iškreipiame galimybes teikti paslaugas ir atiduodame oligopolinėms struktūroms“, – įsitikinęs L.Valickas.

 

Reklama:kku.lt


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!