Rūkymas nuosavame balkone kainuos iki kelių dešimčių eurų

Dėl šių pataisų verda diskusijos. Nerūkantys gyventojai džiaugiasi, kad jiems nebeteks uostyti pro langus ir balkonus sklindančio tabako kvapo, o rūkaliai tuo nėra patenkinti. Klausėme nuomonės apie draudimą rūkyti balkonuose įvairių sričių atstovų.

Rūkymas balkone sukelia daug problemų

„Rūkymo žala žmogaus organizmui jau seniai įrodyta: paspartina aterosklerozės progresavimą, didina tikimybę susirgti vėžiniais susirgimais. Nerūkančio asmens buvimas šalia rūkančiojo sukelia identiškus susirgimus. Jei uždraus rūkyti balkonuose, tuomet gali atsitikti taip, kad žmonės daugiau rūkys patalpose. Tai gali padidinti pasyvių rūkorių skaičių“, - savo pastebėjimais dalinosi UAB „Šilutės šeimos gydytojų centras“ direktorius Adomas Lukoševičius.

Anot Šilutės rajono savivaldybės vyriausiojo specialisto, Savivaldybės gydytojo Mariaus Bartkaus, problemų dėl rūkymo balkonuose kyla labai daug, ir spaudoje jau matėme daug aprašytų sudėtingų istorijų, susijusių su rūkymu balkonuose. Jo nestebina ši problema ir mūsų mieste. „Yra išsakyta daug žmonių nuogastavimų dėl kaimynų rūkymo balkonuose. Žinia, pasyvus rūkymas taip pat labai pavojingas aplinkinių sveikatai. Rūkymas sukelia labai daug blogų sveikatos padarinių, su rūkymu susijusių sveikatos sutrikimų kiekvienais metais daugėja ir mūsų rajone“, - dėstė specialistas. Remiantis 2014 m. Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatais, kai kuriose apskrityse kasdien rūkančiųjų, palyginti 2005-aisiais ir 2014 metais, mažėja. Pvz., 2014-aisiais Klaipėdos apskrityje kasdien rūkančių buvo 22,4 proc. gyventojų, nuo 2005 metų sumažėjo 3,4 proc.

Įkurtos nerūkymo zonos

Šiuo metu Tabako kontrolės įstatymas nustato, kad rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama: visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, darbo vietose, esančiose uždarose patalpose (įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti), bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiesiems ir rūkantiesiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos nerūkantiesiems ir rūkantiesiems; restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus. 

Savivaldybių tarybos taip pat turi teisę uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose ir kt.) ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose. Todėl Šilutės rajono savivaldybės taryba jau prieš keletą metų patvirtino Šilutės mieste dvi nerūkymo zonas. Todėl miesto Šeimos ir Vydūno skveruose yra įrengti rūkyti draudžiantieji ženklai. Sprendimo kontrolę vykdo Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1851 straipsnį „Rūkymas vietose, kuriose draudžiama tai daryti“.

Rūkančių ir nerūkančių nuomonės skirtingos

Melioratorių alėjoje gyvenanti Jūratė sakė, kad labai džiaugtųsi, jei minėtos pataisos būtų priimtos. Moteris augina du vaikus ir labai nervinasi, kai antrame aukšte užsirūko kaimynas. „Vaikai ir taip dėl menkiausių niekų serga įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, o ta smarvė jiems tikrai nėra į naudą. Nesuprantu, kaip žmonės nesuvokia, kad prarūko savo pinigus, kenkia ne tik savo sveikatai, bet ir aplinkiniams“, - dėstė šilutiškė. Jei įstatymo pataisa bus priimta, moteris tikina, kad tikrai skųsis policijai dėl rūkančių kaimynų.

Nuo 15 metų amžiaus rūkantis 60-ies metų Vytautas teigia, kad tokios pataisos, jo akimis, – visiškas absurdas. Vyras mano, kad valdžia nebeturi ką veikti, kad, anot jo, tik tokius „vėjus“ ir sugeba prigalvoti.. „Tai kur mums rūkyti? Vienintelį likusį malonumą gal jau norite atimti?“, - piktinosi pašnekovas.

Turėtų būti gyventojų bendras sutarimas

DNSB „Vyšnia“ pirmininkas Robertas Kinčius teigė, kad rūkaliai jų namui nesudaro didelių problemų. Todėl jų kiemo valytojai netenka rinkti krūvas nuorūkų, kurias gyventojai nemėto pro balkoną. „Specialiai nesitarėme, kad nuorūkų nemėtytų rūkantys asmenys pro balkoną ar langą. Tiesiog pas mus name gyvena tvarkingi žmonės. Retai kada laiptinėje jaučiasi tabako kvapas. Spėjame, kad čia užsirūko dažniausiai iš kitur atvykę žmonės“, - kalbėjo R. Kinčius. Vyras rūkė, tačiau to nebedaro jau 6-eri metai. Anot jo, rūkymas neduoda jokios naudos. Jis už tai, kad žmonės balkonuose nerūkytų, nes rūkalų kvapas skverbiasi į kitus butus pro langus ar balkonus. Pirmininkas galvoja, kad nerūkantieji neturėtų jausti jiems nepageidaujamų kvapų, o 20-50 eurų bauda – nei didelė, nei per maža.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis sakė, kad naujai ruošiamas įstatymas įdomus ir žmonės patys turėtų suprasti, kad jei balkone rūko, dūmai kyla ir kitam kaimynui daro žalą. „Tai turėtų būti namo, bendrijos net tarpusavio susitarimas, priimta bendra tvarka. Tvarka turi būti – turi rūkyti nekeldamas žalos kitam, nors ir pats save žaloji. Jei pataisos bus priimtos, vėl reikia žiūrėti, kas viską kontroliuos, kas baus žmones, kurie rūko balkone. Dar teks teismine tvarka įrodyti, kad jis tai darė. Kažkas turės nufotografuoti, nufilmuoti.  Tai nėra taip paprasta“, - svarstė politikas. Jis tikino, kad niekada gyvenime nerūkė ir niekada nejautė jokio tam potraukio. Pasak jo, rūkymas – sveikatos gadinimas, pinigų švaistymas. „Žmonės, kurie rūko, turi daug pinigų. Reikia pažiūrėti į kainas. Tuos pinigus galėtų panaudoti sau, savo vaikams, šeimai“, - baigė pokalbį V. Pozingis.