Prasideda šildymo sezonas – ar Šilutėje jis atpigs?

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija praneša, jog teisės aktais nustatyta, kad šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė

už +10° C. Šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės administracija, savo pavaldume esančiai įstaigai – „Šilutės šilumos tinklų“ bendrovei.

Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai pradeda šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą grafiką.

Tada šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų grupėms šildymo įjungimo eiliškumą.

Apie netrukus prasidėsiantį šildymo sezoną ir jo ypatumus „Šilokarčema“ kalbino UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorių Algį Šaulį.

- Jūs atidžiai stebite vidutinę lauko oro tempertūrą, tad sakykite, kada, Jūsų manymu, šilutiškiai pajus, kad jų butuose – jau karšti radiatoriai?

- Spalio 6 dienos vidutinė paros temperatūra buvo 7,5, prieš tai buvo 10,7 laipsniai šilumos. Prognozuojama, kad artimiausiu metu šis vidurkis bus apie 7-8 laipsniai. Tad lauksime Savivaldybės administrcijos direktoriaus įsakymo pradėti šildymo sezoną. Yra tikimybė, kad kitos savaitės pradžioje jau sulauksime tokio įsakymo. O vaikų darželiai, ligoninės bus pradėti šildyti pirmiau. Pastatai, kurie nėra pavaldūs Savivaldybei, gali būti pradėti šildyti dar anksčiau. Štai Šilutės teismo ir Šilutės senelių globos namai, antstolių patalpos buvo šildomi jau trečiadienį, spalio 7-ąją.

- Neseniai „Klaipėdos energija“ pasigyrė, kad šildymo sezoną, kuris uostamiestyje paprastai prasideda spalio viduryje ar pabaigoje, klaipėdiečiai pasitiks su mažiausia šilumos kaina istorijoje. Be to, už šią paslaugą gyventojai penkis mėnesius mokėjo pigiausiai Lietuvoje. Kaip atsitiko, kad Klaipėda, pagal statistinius duomenis dar praėjusią žiemą buvusi šalies šildymo kainų suvestinės viduryje, pagal pigumą atsidūrė pirmoje vietoje ir dar netgi aplenkė Šilutę?

- Pirmosios kainos yra labai panašios – tesiskiria tik cento dalelėmis. Klaipėdoje taip atsitiko todėl, kad ten yra daug nepriklausomų nedidelių šilumos gamintojų – medienos apdirbimo kombinatų, šiukšlių deginimo katilinė, kurios vasarą atiduoda šilumos perteklių karštam vandeniui paruošti. Prasidėjus šildymo sezonui to nebebus – kaina vėl bus aukštesnė, nes vienas 18 megavatų biokuro katilas yra tik mažytė dalelė tarp kitų, brangiomis dujomis kūrenamų katilų. Klaipėdiečių biokuro katilo galios neužtektų nė tokiam miestui kaip Šilutė apšildyti.

Šilutėje naujausias biokuro katilas yra 10 megavatų galios, 10 metų veikia 6 megavatų katilas, turime ir 4,5 megavatų bei 3,5 megavatų garinį katilą. Tai iš viso 24 megavatai, o dar veikia ir ekonomaizeris. Todėl žiemą galime pasiekti beveik 30 megavatų galią. Kietojo kuro mūsų katilinėje nebereikia, visiškai pakanka kūrenti vien tik biokurą.

Palyginkime šilumos kainas – rugsėjo mėnesį Klaipėdoje ji buvo 4,62, Šilutėje (8 vieta) – 4,94, Vilniuje (23 vieta) – 6,01, Šalčininkuose (paskutinė vieta) - 9,14 euro ct/kWh.

- Ar daug turite sukaupę žiemai biokuro atsargų?

- Kadangi šiemet Savivaldybė grąžino nemažai skolų, susidariusių už šildymą, turėjome galimybę vasarą prisipirkti pakankamai daug biokuro. Dabar didelės jo krūvos sandėliuojamos „Šilumos tinklų“ teritorijoje, kur tik buvo laisvos vietos. Dabartinių atsargų turėtų užtekti beveik dviem mėnesiams.

Vasarą biokuras buvo 25 proc. pigesnis nei dabar, o žiemą bus 30-35 proc. brangesnis. Tokio pigaus kuro kaip šią vasarą niekada nebuvome pirkę.

Dar yra likę apie 670 tonų mazuto. Iš viso turime kuro, kurio vertė - 607 tūkst. eurų. Į šią sumą neįskaičiuoti šiaudai, kuriais kūrenama Juknaičių katilinėje.

- Juknaitiškiai vis tebesiskundžia, kad nors ten ir kūrenami šiaudai, butuose būna šalta, o sąskaitos už šildymą – „kosminės“...

- Maždaug prieš aštuonerius metus dalis juknaitiškių atsijungė sistemas nuo centrinio šildymo. Pagrindinė problema, kodėl reikia brangiai mokėti už šildymą, ta, kad ten „kiauri“ namai. Vienas namas Juknaičiuose jau renovuotas ir jis bus pavyzdys, kiek sumažės mokesčiai už šildymą.

- Šilutėje jau keliolika namų šį šildymo sezoną pasitinka renovuoti, ateityje jų dar labiau daugės. Mažiau bebus suvartojama šilumos, tad ar gali atsitikti taip, kad šiluma brangs?

- Mūsų šildomas plotas kasmet didėja. Pavyzdžiui, šiemet įrengiame trasą Kintuose – prasidės šildymas seniūnijoje, kultūros centre. Kai Rusnėje pastatys kultūros namus, ir juos reikės šildyti. Pastaraisiais metais nebeliko atvejų, kad kas nors atsisakytų centrinio šildymo.

Aišku, kai daug bus renovuotų namų, sumažės šilumos vartojimas ir jos gamyba. Ruošiamės tiesti trasą į Traksėdžius – kitais metais ten jau bus panaikintas taršos šaltinis ir šiluma tiekiama iš centrinės miesto katilinės. Vasarą traksėdiškiams galėsime pasiūlyti ir karštą vandenį – paslaugų teikimas tik didės. Mums ekonomiškai būtų naudinga šildyti ir Naujakurių mikrorajoną – juk gyventojams pats patogiausias ir pigiausias yra centrinis šildymas. Naudojant biokurą šildymo kaina yra gana reali ir nedidelė.

Teko lankytis Švedijoje. Ten šildymo kaina yra šiek tiek didesnė nei Šilutėje. Bet kadangi renovuoti visi namai, sunaudojama perpus mažiau šilumos, todėl gyventojai už šilumą moka žymiai mažiau nei mes.

Kai Šilutėje bus renovuota dauguma namų, mažiau kūrensime katilų, mažiau reikės kuro, nebereikės daryti investicijų, sumažės darbuotojų, mažesni bus taršos mokesčiai. Todėl, jeigu tik nebrangs biokuras, šiluma negalės brangti, gali net šiek tiek atpigti.