Savivaldybės tarnautojas „pasiskolino“ kitų poetų eilėraščius

Laiškas „Šilokarčemai“

Poetė Ilzė Butkutė‎ atsiuntė laišką, kuriame rašoma: „Sveiki, „Šilokarčemos“ redakcijos darbuotojai, Šilutė - Pagėgių kaimynė, tikiu, kad tai ir jums bus įdomu. Štai kokius du stebėtinai panašius kūrinius rado mano skaitytojai, o antrasis „autorius“ dirba Pagėgių Švietimo skyriuje. Paviešinus šią informaciją, skaitytojai vieną po kito ėmė traukti į dienos šviesą kitus neįtikėtinai panašius „dvynius“ turinčius šio kūrėjo darbus. Savo teksto autorystę, pasisavintą šio asmens, apginti galiu pati, o šviesaus atminimo poeto Henriko Radausko palikimu galime rūpintis visi. Jei atvirai, galiu suprasti (jei čia tas žodis), kad galima vogti iš niekam nežinomo vaiko - tikintis, kad tas vaikas niekad neužaugs ir niekad nepareikš pretenzijų į savo kūrybą. Bet čia H. Radauskas!

Pasiskolinęs jau mirusio poeto tekstą, pakeitęs kelias eilutes ir kelis žodžius naujasis autorius „Šilainės sodui“ (tai leidinys pamario krašto kultūrai, - red. pastaba) turi stiprių argumentų. G. Kačiulis sakė Plaškius galintis matyti per savo namų langą. „Gal tai ir lėmė, kad jo poezijoje Plaškiai kupini begalinio platumo, pievų, dangaus ir ilgesio – lyg čia pat, bet nutolę“, - buvo rašyta pastarojo leidinio 2008 m. liepos 15-osios numeryje, straipsnyje „Plaškių atminimą išsaugos poezija“.

Deja, rašydama tokius žodžius straipsnio autorė tada nežinojo, kad šį straipsnį papildantis G. Kačiulio eilėraštis „Vasara Plaškiuose“ - tai truputį „patobulintas“ literatūros klasiko H. Radausko eilėraštis „Vasara“.

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos interneto puslapyje, autoriaus pristatyme, poetei I. Butkutei itin įstrigo šios eilutės: „Paklaustas, kodėl iki šiol neišleido nė vienos knygos, Gediminas atsako, kad šiandien tai gali padaryti bet kas, išleisti galima net niekalą, jei turi už ką. Štai paveikslas – kas kita, jei jis vykęs, kažkurioje troboje užsibus ilgam. Kalbėsis su į jį žiūrinčiais. Nors daug jo eilėraščių atgulė įvairiuose leidiniuose, lyg ir ne jam jie priklauso...“

Ar ne panašu, kad tas, kuris rašė šiuos žodžius, galbūt kažkaip jautė, jog dalis eilėraščių, paskelbtų G. Kačiulio vardu, tikrai ne jam priklauso...

Bibliotekos direktorė: „Apgailestaujame, kad taip atsitiko“

„Garstyčių laukas. Ir katė po vyšnia“, – taip prasideda ir prieš dvylika metų publikuoto I. Butkutės, ir po trejų metų Pagėgių krašto literatų kūrybos rinktinėje „Kūrybos pilnatis“ atsidūrusio G. Kačiulio eilėraštis. Kraštiečiams kaip dailininkas, poetas, kurio eilėraščių yra spausdinęs ne vienas kultūrinis leidinys, žinomas vyriškis iš tuomet dar pirmuosius poezijos žingsnius žengiančios kūrėjos „pasiskolino“ visą eilėraštį, pakeisdamas tik vieną kitą žodį.

Vos ne šoką patyrusi poetė ilgokai svarstė, ar reikėtų įrodyti savo tiesą dėl jos teksto vagystės. Bet vis dėlto ji kreipėsi į teisėtvarkininkus ir pasiekė, kad visuose Pagėgių literatų kūrybos rinkiniuose atsirastų nuoroda į tikrąją autorystę.

Tai patvirtino ir Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė: „Vos tik gavę advokatų raštą, ėmėmės veiksmų, rašėme bibliotekoms, kurios turi mūsų leidinius, paprašėme, kad 29-ame puslapyje pataisytų autorystę. Iš savo tinklalapių išėmėme melagingą informaciją“.

Šiuo metu 161-ame leidinyje, kurie yra šalies bibliotekose, jau atsirado patikslinimai apie tikrąją autorystę.

„Bibliotekos darbuotojos gerbia autorių teises visais laikais, visur, visada, - „Šilokarčemai“ sakė E. Stankevičienė. - Žmogiškai mums tenka apgailestauti, kad atsitiko toks įvykis. Neturiu jokių paaiškinimų – to reikėtų klausti paties autoriaus. Biblioteka atliko veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti, nes mes esame tos kūrybos rinktinės leidėjai. Liūdna, tikrai liūdna, yra komplikuota situacija – žmogus šiuo metu serga“.

Pasak direktorės, bibliotekoje dirbančios penkioliktus metus, tokie įvykiai nėra dažni, ir pasitaikė Pagėgiuose pirmąkart.

Štai koks plagiatas!

I. Butkutės eilėraštį „Gervuogės anapus pilnaties“ G. Kačiulis, pakeitęs kelis žodžius, paskelbė Pagėgių krašto literatų kūrybos rinktinėje „Poezijos pilnatis“, pasirodžiusioje 2006 metais. Tiesa, pasikeitė ir eilėraščio pavadinimas – „Neskinkit jonvabalių“.

Ilzė Butkutė

Gervuogės anapus pilnaties

Garstyčių laukas. Ir katė po vyšnia –

jos mėlyno šešėlio vandeny.

Kitoj mėnulio pusėje pražysta

Stiklinės gervuogės. Kai ašaros nuvys

Ir vaiko kumščio dydžio skaidrios uogos

Kybos virš pievų, išsiris drugiai

Iš melsvo porceliano. Išsiduodam

Skambėjimu: čia bronziniai pūkai

pavėjui purto šviežio vario dulkes.

Mes žiūrim į pažįstamas akis.

Tos rožinės rainelės.-  Atsigulkim.

Neskinkim jonvabalių. Tuoj prašvis.

Mindaugas Kačiulis

Neskinkit jonvabalių

Garstyčių laukas. Ir katė po vyšnia –

Ir drumzlinas šešėlis vandeny.

Kitoj mėnulio pusėje pražįsta

Stiklinės gervuogės. Kai ašaros aky

Ir vaiko kumščio dydžio skaidrios uogos

Kybos virš pievų. Išsiris drugiai

Iš melsvo porceliano: išsiduoda

Skambėjimu. O bronziniai rūkai

Pavėjui skleis purienų dulkes.

Žiūriu aš į pažįstamas akis.

Tik rožinės rainelės. Atsigulkim.

Tik neskinkim jonvabalių. Tuoj prašvis.

Advokatas: eiles vogusiam valdininkui - tik teorinė bausmės grėsmė

I. Butkutės advokatas Andrius Iškauskas sakė, jog yra akivaizdu, kad jos kūrinys nukopijuotas, nes pakeistas tik pavadinimas ir keli žodžiai. Ir tai jau yra autorių teisių pažeidimas.

Pasak advokato, G. Kačiulis pasisavino ir kelis kitų poetų eilėraščius, juos truputį pakeitęs paskelbė tame pačiame Pagėgių krašto leidinyje. Vėliau paaiškėjo, kad G.Kačiulis „patobulino“ kelis interneto tinklalapyje rašyk.lt rastus eilėraščius – jie taip pat išspausdinti Pagėgių krašto literatų kūrybos rinktinėje.

Tai eilėraščiai: „Laiškas niekam“ (tikrasis autorius Kasiopija), „Bijau sekmadienių“ (autorius Juzė Erlickas jį buvo pavadinęs „Išeisiu į vienuolyną“), „Amžina atmintis“ (autorius Tylys jį pavadinęs „Varpinės bokštas“. Beje, pastarojo eilėraščio pakeistas tik pavadinimas, visi žodžiai tekste – tie patys.

Šie autoriai pretenzijų dar nepareiškė, matyt, pagėgiškių kūrybos rinktinėje taip ir liks nepataisyta pastarųjų eilėraščių autorystė.

Meras vertina tik neigiamai

Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis „Šilokarčemai“ sakė: „Nenorėčiau G. Kačiulio poelgio iš anksto vertinti, žinau, kad tai svarstys Savivaldybės Etikos komisija. Aš asmeniškai vertinu tikrai neigiamai. Ir nesuprantu, kaip toks žmogus galėjo taip pasielgti. Vis dėlto jis gyvena visiškai kitaip, yra kitoks žmogus“.

G. Kačiulis save vadina žiopliu

„Šilokarčemos“ korespondentas paskambino G. Kačiuliui, ir rado jį darbo vietoje. Paprašytas įvertinti tokį savo poelgį, Savivaldybės tarnautojas taip paaiškino: „Nesiruošiu nei ypatingai gintis, nei dėl ko nors teisintis. Šiaip jau aš kartais mėgstu man patikusius autorius nusirašyti, praktiškai iš jų mokausi - tiek iš H. Radausko, tiek ir iš I. Butkutės. Kai buvo renkami eilėraščiai į „Poezijos pilnatį“, matyt, aš visą tą poką, lyg atsimenu, ypatingai daug nerinkau, viską ir atidaviau. Akys išsprogo tada, kai išėjo šita rinktinė. Tą patį vakarą, knygos pristatymo metu, atsiverčiau ir pamačiau, kad čia ne mano eilėraščiai. Pamaniau, kad dabar vakaro negadinsiu... Kaip čia save įvertinti, nežinau... Visaip jau visi vertina, neberandu aš tokio epiteto, žodžiu – nelabai gerai... Pirmiausia reikėtų atsiprašyti viešosios bibliotekos direktorės E. Stankevičienės, nes jos ten irgi negalėjo kažką atrinkinėti, taip ir įdėjo. Kad specialiai paimčiau ne savo eilėraščius ir įdėčiau, tokios net minties nebuvo. Be to, toks iš manęs poetas, suprantate, kad sau ypatingos garbės pasiplėšti ar dar ko nors nesiekiu, niekada aš toks žmogus nebuvau, ir man tai nebuvo reikalinga. Paprasčiausiai - žioplys ir tiek, o ką daryti? Internete komentarų apie save prisiskaičiau – atrodytų, kad būčiau ir „bomžas“, ir niekšas, ir vagis, ir paskutinis žmogus.“

Iš G. Kačiulio biografijos

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos interneto puslapyje yra jautri ir graži  G. Kačiulio biografija, štai paskutinės jos eilutės:

„Šiandien G. Kačiulis – poetas, dailininkas, puikiai valdantis keletą muzikos instrumentų – Pagėgių savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas. Buvo jis mokytojas, mokyklos direktorius, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas. Į Pagėgių kraštą atvedė meilė, čia įsikūrė ilgam. Visą laiką buvo įvairių – istorinių, visuomeninių, kultūrinių – įvykių sūkuryje: grojo kaimo kapeloje, rašė eilėraščius, tapė paveikslus, dalyvavo parodose, rengė autorines parodas, vadovavo dailininkų plenerams, Mažosios Lietuvos paveikslų sode po atviru dangumi, Bitėnuose, rasime ir Gedimino nutapytų darbų.

O susitikimai su jo poezijos gerbėjais įkvėpė Gediminą dalyvauti ir įvairiuose respublikiniuose poezijos renginiuose. Šiandien Gediminas – dailininkas, poetas, mylimas savo krašte, žinomas Lietuvoje, jo kūryba žavi visus greta esančius.“