Londone gyvenanti neuromokslininkė Gabija Toleikytė: „Smegenų galia neturi ribų“

2015-11-25, 15min.lt
 „Fotolia“ nuotr. / Atmintis
„Fotolia“ nuotr. / Atmintis

„Nieko sau mokslų daktarė!“ – stebėjosi į paskaitą „Neribota smegenų galia“ susirinkusi auditorija. Gabijai Toleikytei – vos 30 metų, o ji jau lektorė, neuromokslininkė, profesionali verslo bei karjeros mokytoja. Viešnagės Lietuvoje metu G.Toleikytė pasakojo apie smegenų galią: ar išnaudojame visą jų potencialą?

Doktorantūros mokslinius tyrimus G.Toleikytė atliko Londono universiteto koledže, pastaruosius šešerius metus ji gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur dirba su įmonėmis ir moksliniais centrais.

G.Toleikytė įsitikinusi: kiekvienam žmogui rūpi, kas vyksta jo smegenyse ir ar galime ką nors pakeisti? Ar mūsų smegenys gali kisti? Kokios sąlygos tam reikalingos?

„Smegenys – viena sudėtingiausių sistemų, žinomų Visatoje. Kaip jos veikia, niekas tiksliai neišsiaiškino, tačiau žinome jau nemažai, pavyzdžiui, kad skirtingos smegenų dalys atsakingos už skirtingas funkcijas“, – pranešimą pradėjo G.Toleikytė.

Greičiausiai smegenys auga iki trejų metų, vėliau augimas sulėtėja. „Nuo šešerių žmogaus smegenų dydis iš esmės nekinta. Taigi, dabar mūsų smegenų dydis kaip pirmoko“, – pasakojo G.Toleikytė.

Pirmiausia stebėjo peles

Jei smegenų masė nekinta, ar jose gimsta naujų neuronų? G.Toleikytė pristatė mokslininkų atlikto eksperimento su pelėmis rezultatus.

Paaiškėjo, kad į pelių narvelį įdėjus naujų žaislų – bėgimo ratelį, karstykles ir pan. – graužikų smegenyse gimsta naujų neuronų. Kurį laiką žaislų nepakeitus, naujų neuronų neatsiranda, tačiau tie, kurie gimė, nemiršta.

Ar tas pats galioja ir žmonėms? Didžiosios Britanijos mokslininkai išsiaiškino, kad taip.

Mokslininkai tyrinėjo Londono autobusų vairuotojų, kurie važinėja vienu maršrutu, ir taksistų, kurie turi įsiminti jų begalę, smegenų Amonio rago tūrį ir pastebėjo, kad taksi vairuotojų Amonio ragas žymiai didesnis nei autobusų vairuotojų. Anomio ragas, žinia, atsakingas už dvi pagrindines funkcijas – navigaciją ir atmintį.

Atlikę tokį atradimą mokslininkai svarstė: kodėl taksistų Amonio ragas didesnis? Gal tai – viso labo sutapimas, mat tie žmonės, kurie turi didesnį Amonio ragą, tampa taksistais, o mažesnį – autobusų vairuotojais?

Amonio ragas smarkiai ūgtelėjo

Siekiant įsitikinti, ar to paties žmogaus smegenys gali kisti, viena britų mokslininkė nusprendė pažvelgti į tų pačių žmonių smegenis, jiems vos pradėjus lankyti taksi vairuotojų kursus ir po to, kai jie išlaiko egzaminą ir gauna licenciją.

Londono taksi vairuotojo mokymai trunka mažiausiai trejus metus. Jie turi mintinai išmokti 320 maršrutų, 250 tūkst. gatvių pavadinimų, nekalbant apie tūkstančius objektų nuo ligoninių ir parduotuvių iki barų.

„Britai – tradicijas puoselėjanti tauta, todėl taksi vairuotojai Londone negali naudoti jokių navigacijos sistemų. Kartą vieno taksi vairuotojo, maždaug 50 metų fizikos mokslų daktaro, paklausiau, kaip jam pavyko išlaikyti egzaminą. Prisipažino: nieko sunkesnio gyvenime jam neteko patirti“, – kalbėjo G.Toleikytė.

Taigi, mokslininkė pažvelgė į tyrimo dalyvių smegenis mokymų pabaigoje ir išvydo, kad to paties žmogaus Amonio ragas išaugo.

„Lyg raumuo kilnojant svarmenį, – palygino neuromokslininkė. – Taigi, žmogaus smegenys kinta pagal tai, kuo užsiimame, tarkime, bandant įsiminti didžiulį naujos informacijos kiekį. Jei nieko naujo nesimokysime, smegenys nekis.“

Įpročiai – smegenų priešas?

Panašūs pokyčiai vyksta ir kitose smegenų struktūrose: nauji neuronai gimsta ir tinklai keičiasi visą žmogaus gyvenimą.

„Smegenų tinklai, kuriuos naudojame dažniausiai, sukuria smegenų greitkelį. Tuo greitkeliu informacija sklinda greičiau ir tiksliau. Pavyzdžiui, jei mėgstate užkandžiauti, gali išsivystyti nevalingo užkandžiavimo greitkelis, dažnai vairuojant – vairavimo greitkelis ir t.t.“ – kalbėjo G.Toleikytė.

Kitaip tariant, veikla ar veiksmų atlikimo būdas, kurį nuolat kartojame, tampa įpročiu. Formuodami įpročius žmonės sutaupo laiko, nes veiksmus atlieka automatiškai ir žino būsimą rezultatą – toks, kaip

Įpročiai kuria psichologinį komfortą ir saugumo jausmą. Tačiau jie „užmigdo“ smegenis, neskatina gimti naujų neuronų.

Pradžiai suvaldykime stresą

Kodėl žmonės nemėgsta keisti savo įpročių? Nes tai reikalauja daug energijos. Tačiau G.Toleikytė pataria išstumti save iš komforto zonos ir periodiškai išbandyti ką nors naujo: susipažinti su naujais žmonėmis, pagaminti nebandytą patiekalą, vykti į darbą kitu nei įprasta keliu.

Pastebėta, kad nuo 70 metų prasideda žmogaus smegenų mažėjimas, o tai padidina Parkinsono ir Alzheimerio ligų riziką.

Ko reikia, kad smegenims būtų lengviau keisti įpročius ar formuoti naujus? Pirmiausia – maisto medžiagų ir poilsio. Dar labai svarbu atsikratyti streso, nes stresinės būsenos mokytis ko nors naujo, keistis ir priimti kūrybiškus sprendimus – vargiai įmanoma.

„Apimti streso nesukoncentruojame dėmesio, prarandame pastabumą, padarome daugiau klaidų“, – sakė G.Toleikytė.


Foto galerija

Asmeninio albumo nuotr./Gabija Toleikytė

Straipsnio komentarai

tik nereikia šokt aukščiau bambos 2015-11-25
o man tik 15 o aš jau kunigas ir kas čia tokio mandraus Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?