Giltinės lydimi pirmūnai: kurie darbai pavojingiausi?

2015-11-28, lrytas.lt
lrytas.lt nuotrauka
lrytas.lt nuotrauka

Esame pirmieji. Deja, pagal visai nedžiuginantį rodiklį. Mes, Lietuvos gyventojai, pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių darbe, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, pirmaujame visoje ES. Tą rodo ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys. Pagal šį rodiklį jau aplenkėme ir praėjusiais metais pirmavusią Maltą.

Nors, lyginant su atitinkamais praėjusių metų mėnesiais, žūčių darbo vietose šiemet sumažėjo beveik trečdaliu, mirtinų atvejų skaičius vis tik išlieka didelis – per šių metų devynis mėnesius darbe gyvybės neteko daugiau nei 30 gyventojų.

Kas ir ko nepadaro, kad nelaimes skaičiuotume ne dešimtimis, o pavieniais atvejais?

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, rizikingiausiu išlieka statybų sektorius.

Kaip rodo statybinės technikos ir modulinių patalpų nuomos įmonės „Cramo“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta statybos, kelių tiesimo ir gamybos sektoriuose veikiančių bendrovių vadovų apklausa, 96 proc. jų mano esantys atsakingi už saugių darbo sąlygų įmonėje užtikrinimą. Be to, 93 proc. respondentų teigė, kad jų įmonės turi ir konkretų asmenį, kuriam pavesta užtikrinti vykdomų darbų saugumą.

To paties šias metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad beveik du trečdaliai rizikingiausiuose sektoriuose veikiančių įmonių saugumo reikalavimų nesilaikantiems darbuotojams skiria nuobaudas, dar trečdalis apklaustų vadovų tikino, kad jų įmonėse į darbų saugą aplaidžiai žiūrintys darbuotojai yra perspėjami.

„Ne tik vadovų, tačiau ir darbuotojų įsitraukimas yra labai svarbus, kad įmonėje būtų užtikrintos saugios darbo sąlygos. Vienas iš būdų saugumo situacijai darbo vietose gerinti – kuo daugiau dėmesio skirti švietimui. Mažosios įmonės neretai darbų saugą atsimena tik po kontroliuojančių institucijų apsilankymo. Gauname nusiskundimų, kad mažųjų įmonių darbuotojai net negauna elementariausių darbo saugos priemonių“, – sako „Cramo“ pardavimų vadovas Lietuvoje Aurimas Giedraitis.

Statybų bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas įsitikinęs, jog darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas reikalauja nemažai įmonės finansinių išteklių, todėl jis tiesiogiai priklauso nuo įmonės vadovų požiūrio.

Statybų bendrovės vadovas pastebi, kad ir patys darbuotojai jau keičia savo požiūrį į saugų darbą, pradeda rūpintis savo sveikata, noriau dėvi asmenines apsaugos priemones, patys reikalauja, kad būtų sudarytos saugios darbo sąlygos bei perspėja kitus darbuotojus, kurie nesilaiko saugos darbe reikalavimų.

Pati „YIT Kausta“ saugai darbe užtikrinti – saugos priemonėms, švietimui, atsakingų už darbų saugą specialistų išlaikymui ir pan. - kasmet skiria daugiau nei 145 tūkst. eurų, neskaičiuojant tiesioginių kiekvieno objekto išlaidų. 

Vakarų valstybėse kalbant apie saugias darbo vietas labai pabrėžiama darbuotojų švietimo ir mokymų svarba. Lietuvoje tuo metu kol kas labiau rūpinamasi techninėmis saugumo užtikrinimo priemonėmis ir formaliomis darbų saugos instrukcijomis. Galbūt tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug šalies gyventojų susižaloja ir miršta darbe?


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar jums patinka rugpjūčio orai?