Nevalgių mažylių apetitą pažadins tinkamai parinkti prieskoniai

2015-12-03, lrytas.lt
lrytas.lt nuotrauka
lrytas.lt nuotrauka

Vienas didžiausių rūpesčių auginant vaiką – jo mityba. Kaip turi atrodyti sveiko vaiko valgiaraštis? Kaip atžalą įtikinti valgyti daržoves, grūdines košes ar kitus sveikus patiekalus? Juk jis daug mieliau renkasi traškučius, saldainius ir kitus jam kvepiančius, tačiau dažnai nesveikus produktus. Subalansuoti vaiko mitybą gali padėti prieskoniai.

Kaip teigė vaikų gastroenterologas ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas, svarbiausia, kad vaiko mityba būtų visapusiškai subalansuota.

„Iki 18 metų vaiko virškinimo sistema auga ir vystosi. Augimo metu vaiko mityba turi būti subalansuota – kitaip gali nukentėti kasos funkcija. Nepilnavertės mitybos padarinių iš karto nesimato, jie išryškėja ateityje“, – teigia gydytojas.

Kalbėdamas apie maisto derinimą L. Labanauskas išskiria dvi pagrindines taisykles: augalinės ir gyvulinės kilmės maisto derinimas bei riebalų, angliavandenių ir baltymų balansas.

„Vaikai turi vartoti ir gyvulinės kilmės, ir augalinės kilmės produktų. Gyvulinės kilmės produktai – tai ne tik mėsa. Gali būti žuvis, pienas, varškė ir taip toliau. Jie visi reikalingi. Tačiau jeigu tėvai dėl labai didelių įsitikinimų nenori duoti mėsos, tai gali neduoti, tačiau būtina išlaikyti proporcijas vartojant kitus gyvulinius maisto produktus. Viskas labai paprasta – trečdalis maisto turi būti gyvulinės ir bent du trečdaliai – augalinės kilmės. Suderinę tai pradedame skaičiuoti riebalus, angliavandenius ir baltymus. Pritaikius šias dvi taisykles, sureguliuojama normali, klasikinė mityba“, – teigia vaikų gastroenterologas.

Jo teigimu, tėvai turėtų vadovautis šiomis taisyklėmis, o ne skaityti internete įvairias legendas, kaip kažkoks žaliavalgis valgė tik žolę ir išgijo, ar atvirkščiai – numirė per anksti.

„Tai tik žmonių pamąstymai. Nukrypimai nuo klasikinės mitybos gali duoti neigiamas pasekmes. Tačiau mes niekada nesakėme, kad nesilaikant klasikinės mitybos vaikas staiga mirs. Be abejo jis nemirs, jeigu suvalgys daugiau baltymų ar angliavandenių, tačiau subalansuota mityba padės jam geriau vystytis“, – pabrėžė gydytojas.

Reikia mokyti maitintis

Kaip teigia gydytojas, svarbu vaikus mokyti valgyti taisyklingai, kad organizmas pasisavintų visas reikiamas medžiagas.

Žolininkė Ieva Jonaitienė teigė, kad šiam tikslui pasiekti puikiai padeda prieskoniai.

„Kai kalbame apie prieskonius, daugeliui jie asocijuojasi su Rytų virtuve, deginančiais, aštriais ir intensyviais skoniais. Tačiau prieskoniuose slypi visi 5 skoniai ir galybė poskonių. Juos sumaišius – paletė begalinė. Todėl negalima įvardinti prieskonio, kuris tiks visiems vaikams, kadangi visų vaikų skoniai skirtingi. Kas patiks vienam, nebūtinai tiks ir kitam, tačiau yra keletas pagrindinių skonių, kurie patinka daugeliui,“ – teigė I. Jonaitienė.

Jeigu vaikas nevalgo ryžių, į juos galima įdėti ciberžolės. Tuomet jie tampa aukso spalvos, įgauna naują skonį ir kvapą. Vaiką traukia ne tik kvapas, bet ir spalva.

Jei vaikas nenoriai valgo grūdų košę, ją pagardinti galima švelniu prieskonių mišiniu iš pankolių, gvazdikėlių, kuminų, juodgrūdžių, juodųjų garstyčių, ožragių. Pakaitinus ant aliejaus ir įmaišius šaukštą šių prieskonių į košę – ji vaikui taps kur kas patrauklesnė.

Vištienos krūtinėlę, kaip ir įvairias košes, galima pagardinti cinamonu – jis ne tik patinka vaikams, bet ir turi įvairių naudingų savybių.

Žolininkės teigimu, jeigu vaikas nemėgsta salotų, mišrainės, ją pagardinti galima pakaitintomis ir sutrintomis pankolių bei krapų sėklomis – taip salotoms, mišrainėms bus suteiktas puikus aromatas. Pankolių sėklų naudą vaikams atspindi tai, kad seniau, kai mama neturėdavo pieno naujagimiui, jam buvo duodamas pankolio sėklų nuoviras.

Salotoms taip pat galima naudoti pakaitintas ir susmulkintas sezamo, linų, juodgrūdės ar ispaniško šalavijo (chia) sėklas.

Kaip teigia I. Jonaitienė, vaikams, kurie ryte nemėgsta valgyti kiaušinienės, kuri praturtinta naudingais gyvulinės kilmės baltymais, – ją galima paruošti su kvapniojo kario prieskonių mišiniu (jį sudaro ciberžolė, kalendra, imbieras, ožragė, saldžioji paprika, gvazdikėliai, juodieji pipirai,cinamonas).

Kiaušinienė ne tik įgaus aromatą, bet ir taps vaikų mėgstamos, skaisčiai geltonos spalvos. Taip pat galima naudoti juodgrūdę, sezamo, linų sėklas.

„Tiesiog reikia bandyti įvairius prieskonius ir stengtis suprasti, kokie aromatai ir skoniai vaiką traukia“, – sakė I. Jonaitienė.

Kaip rasti natūralų prieskonį

Renkantis prieskonius, žolininkė rekomenduoja atkreipti dėmesį į jų natūralumą, o tą dažniausiai išduoda kvapas.

„Pats prieskonių pakelis negali kvepėti įvairiais kvapais. Prieskoniai gali kvepėti tik tada, kai turi sąlytį su maistu, karštu vandeniu arba smulkinamas, kai išskleidžia savo eterinius aliejus.

Natūralūs prieskoniai negali kvepėti per pakelį ar per dėžutę, kaip prekybos centruose parduodamos sintetinės arbatos, kurių saldžiarūgštis kvapas riečia nosį. Prieskoniai turi kvepėti švelniai, silpnai, – teigia I. Jonaitienė. – Taip pat sintetiniai kvapikliai įprastai savo kvapą praranda vos tik pradėjus juos virti – jie žūsta, dingsta. O verdant natūralų prieskonį jo kvapas turi tik stiprėti“.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar pritariate, kad nuo kitų metų parduotuvėse įvedinėtų nedarbo sekmadienius?