Lietuvos ūkininkai neteko paramos, nes suklydo vertėjai?

2015-12-28, Audrė Srėbalienė, lrytas.lt
Atrodo, kad ūkininkams pavyks atgauti tas išmokas, kurias Briuselis liepė nukarpyti 2012-aisiais
Atrodo, kad ūkininkams pavyks atgauti tas išmokas, kurias Briuselis liepė nukarpyti 2012-aisiais

Lietuvos ūkininkai negavo jiems skirtos paramos, nes suklydo vertėjai. Negana to, mūsų šalis vadovavosi ES direktyva, kuri Lietuvai negalioja. Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Europos Teisingumo teismas Liuksemburge.

Ar tikrai mes laimėjome? Lietuvos ūkininkai dar negali patikėti tuo, ką mato savo akimis. Jie atgaus 13 mln. eurų (tuomet 45 mln. litų) paramos, kurios negavo 2013-aisiais metais? 

Po poros bylinėjimosi metų, lapkričio 12-ąją, ES Teisingumo Teismas priėmė jiems palankų sprendimą. Nors teisininkai dabar suka galvas, kaip čia tą sprendimą „išversti“ į visiems suprantamą kalbą, vieną išvadą jau galima daryti – Lietuvos valdžia persistengė.

Ir 2013-aisiais, smarkiai nukarpiusi paramą už 2012-uosius metus, suklupo. Suklupo ir pats Briuselis. Nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ketvirtadienį pripažino, kad ES direktyva, į kurią atsižvelgiant ūkininkams buvo sumažintos išmokos, Lietuvai yra negaliojanti.

Dar viena dėmė krinta ant Lietuvos institucijų. Mat teismas viename iš sprendimo punktų nurodė, kad verčiant į lietuvių kalbą teisės aktus, susijusius su tiesioginių išmokų apskaičiavimo tvarka, buvo padaryta klaidų. O jas taisant atsirado ne techninių, bet esminių pakeitimų.

Kas ta moduliacija?

Žemdirbiai žodį „moduliacija“ buvo priversti įsidėmėti prieš porą metų. Mat, pritaikius ją tiesioginėms išmokoms, gyvulininkystės ūkiai prarado daugybę pinigų. Vien tik už 2012-aisiais parduotą pieną ar užaugintus gyvulius buvo prarasta apie 45 mln. litų.

Briuselis maždaug prieš ketverius metus buvo nurodęs, kad Lietuva, kartu su ES tiesioginėmis išmokomis, ūkininkams ir toliau gali mokėti papildomų nacionalinių išmokų. Tačiau tiems ūkiams, kuriems ES tiesioginių išmokų suma viršija 5000 eurų (17 264 litus), liepta taikyti moduliaciją, -- sumažinti jas pagal tam tikrą nurodytą formulę.

Tokią valią Briuselis Lietuvai primetė 2012-ųjų liepą atsiradusiu Europos Komisijos (EK) sprendimu, o mūsų šalies vyriausybė jam nepaprieštaravo, – Žemės ūkio ministerija jo laiku neapskundė ES Teisingumo teismui.

Pritaikius nuoskaitas, dauguma stambių pieno ir galvijininkystės ūkių, milijonus litų investavusių į gamybą, neteko pusės ar dar daugiau paramos, mokamos iš nacionalinio biudžeto.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) taip ir padarė, kaip buvo liepta.

Tačiau žemdirbiai su praradimu neketino taikstytis. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija kartu su ūkininkais tuo metu paruošė ieškinį, kurį anuomet įteikė Lietuvos administraciniam teismui. 2014-ųjų kovą šis ieškinys pasiekė ir Liuksemburgą.

Byloje prieš NMA ir Lietuvos valstybę ūkininkų interesams atstovavo Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė. Anot jos vadovo Gerardo Liorenšaičio, sumažinus išmokas, bendrovė už 2012-uosius metus neteko 300 tūkst. litų (maždaug 87 tūkst. eurų) nacionalinių išmokų.

130 ūkių stojo už visus?

„Laimėjome? Atrodo, kad taip, – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos  generalinis direktorius Jonas Sviderskis neneigia, kad Teisingumo Teismo sprendimas yra ganėtinai painus. – Bet vieną sprendimą jis jau tikrai padarė – pripažino, kad Europos Komisijos sprendimas, į kurį atsižvelgiant liepta taikyti moduliaciją – sumažinti išmokas, pritaikius moduliaciją, Lietuvai yra negaliojanti“.

Anot J.Sviderskio, tai, ką surašė sprendime teismas, teikia vilties, kad ūkininkai atgaus prarastas išmokas. Kaip ir kada?

„Bet kokiu atveju šis Teisingumo Teismo sprendimas pateks į Lietuvos aukščiausiojo administracinio teismo teisėjų rankas. Jis išaiškins, ar išmokas galės atgauti visi ūkininkai, ar tik tie, kurie, kaip ir žemės ūkio bendrovės, kreipėsi į teismą“, – užsiminė J.Sviderskis.

Jis priminė, kad į teismus, pirmiausia – Lietuvoje, 2013-aisiais kreipėsi 131 pareiškėjas – žemės ūkio bendrovės ir kai kurie ūkininkai.

„Ne vienas ūkininkas tuo metu pabūgo ir liko užnugarį vildamiesi, kad jei laimės didieji ieškovai, tai laimės ir visi Lietuvos žemdirbiai“, – užsiminė J.Sviderskis. Jo nuomone, tuo metu, 2013-aisiais, kai ŽŪM vadovavo Kazys Starkevičius, ūkininkų balso niekas nesiteikė išklausyti. „Valdžia buvo įsitikinusi savo teisumu. Jos gynėsi ir aiškino, kad viską padarė teisėtai. Tai dabar gal bent jau atsiprašys ūkininkų?“ – vylėsi J.Sviderskis.

NMA šioje byloje atstovavo Žemės ūkio ministerija. Ji šiuo metu rengia Teisingumo Tesimo sprendimo komentarą.

ES mokėjo, Lietuva – pridėjo

ES tiesioginės išmokos yra mokamos už deklaruotų pasėlių plotus, nepaisant, augina ūkininkai gyvulių ar ne.

Tačiau EK kasmet leisdavo iš šalies biudžeto skirti ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų. Jis yra mokamos už pieną, galvijus, karves žindenes, ėriavedes. Pavyzdžiui, buvo numatyta, kad už kiekvieną toną pieno turi būti mokama 70 litų (apie 20 eurų) nacionalinių išmokų, už mėsinį bulių – 600 litų (apie 174 eurus).

Tai gyvulininkystės ūkiams buvo tam tikra parama. Nes iš jų pienas ir gyvuliai skersti superkami daug mažesnėmis kainomis, nei jų vidurkis ES.

Tačiau pritaikius moduliaciją, kai kurie galvijininkystės ūkiai iš nacionalinio biudžeto negavo nė cento paramos. O tokių ūkių, kurie už pieną vietoj žadėtų 20 eurų sulaukė tik 3–12 eurų, Lietuvoje buvo keletas tūkstančių.

Ūkininkai svaidėsi pykčiu

Švenčionių rajone ūkininkaujantys Gabrinovičiai, tuo metu, 2013-aisiais melžę pie 80 karvių, už pieną iš galvijus turėjo gauti 10 tūkst. litų (2,9 tūkst. eurų) nacionalinių išmokų. O pritaikius moduliaciją, gavo vos 200 eurų.

Dzūkijoje esanti „Atžalyno“ žemės ūkio bendrovė, auginanti ir mėsinių galvijų, ir melžianti kelis šimtus karvių, pritaikius moduliaciją, neteko 135 tūkst. litų (apie 40 tūkst. eurų) išmokų.

Teismas panaikino diskriminuojantį dokumentą Ignas Vėgėlė advokatas, teismuose atstovaujantis ūkininkams

 “Išties tai – pergalė. Svarbiausias mūsų siekis buvo – panaikinti diskriminuojantį Europos Komisijos sprendimą. Teisingumo Teismas pripažino, kad šis sprendimas yra neteisėtas.

 Remiantis šiuo sprendimu Lietuvos ūkininkams buvo išmokėtos mažesnės papildomos nacionalinės tiesiogines išmokos. Jei tik bendros tiesioginės išmokos sukosi tarp 5 tūkst. ir 300 tūkst. eurų, nacionalinės buvo sumažintos 10 proc.

 Teismas nutarė panaikinti tokią valią primetusį EK sprendimą, nes jis pažeidžia ES teisėtumo principus. Ūkininkai, kurie dalyvavo teisme, jau gali tikėtis, kad prisiteis tai, ką prarado.

 Dabar laukia kitas etapas – nacionalinis teismas. Bet jame bus daug lengviau pasiekti rezultatų, nes dokumentas, kuriuo remiantis ūkininkams buvo išmokėta mažiau pinigų, Teisingumo Teismo yra panaikintas.“ Laukia teismų kelias Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vedėja Eglė Senovaitienė

„ES Teisingumo Teismui panaikinus 2012 m. liepos 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2012) 4391 final, kuriuo leidžiama Lietuvoje išmokėti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už 2012 m., Europos Komisija turėtų svarstyti susiklosčiusią situaciją ir spręsti dėl naujo sprendimo, atsižvelgdama į Teisingumo Teismo sprendime nurodytas pastabas.

Taip pat informuojame, kad Europos Komisija 2013 m. liepos 19 d. priėmė įgyvendinimo sprendimą, kuriuo leidžiama Lietuvoje skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už 2013 m.

Lietuva 2013 m. spalio 6 d. dėl šio sprendimo pateikė ieškinį prieš Komisiją Europos Sąjungos bendrajam teismui.

Europos Sąjungos bendrojo teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartimi ši byla buvo sustabdyta iki bus priimtas sprendimas Teisingumo Teisme svarstomoje prejudicinėje byloje.

Kadangi Teisingumo Teismas dabar priėmė sprendimą prejudicinėje byloje, tai bus atnaujintas Lietuva prieš Europos Komisiją bylos nagrinėjimas dėl Europos Komisijos 2013 m. liepos 19 d. įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama Lietuvoje skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už 2013 m.

Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Teisingumo Teismas 2015 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą prejudicinėje byloje, turės atnaujinti pareiškėjų skundų dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų dėl TI ir PNTI skyrimo pagrįstumo nagrinėjimą.“


Straipsnio komentarai

AS2016-01-27
NA VIENA SKABIMO MASINA UZSIDARYS ,JIE KITA SUMASTYS. TAIP BUVO TAIP IR LIKS . Komentaras patinka Komentaras nepatinka
taip2016-01-07
auksiniai zodziai parasyti
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-01-03
neturėtų tai skaitytis kaip parama. turėtų tai skaitytis kaip pinigų plovimas. tikriems ūkininkams neturėtų reikėti jokios paramos - jie turėtų mokėti išsiversti. Jeigu negali išsiversti tai tokie ūkininkai ir neturėtų egzistuoti ir neturėtų būti reikalingi kapitalizme. Dabar čia kaip kokie sovietiniai kolūkiai tik dar mandriau sugalvota. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
TIK IDOMU KADA BUS IR ŽEMĖS GRAŽINTOS PER 20 M NESUGEBĖJO NET ŽEMIU GRAŽINT 2015-12-29
tai kokiam vaiku darželi tie vertėjai mokslus baigė TAI JUG ANT POPIERIU VISAIS LAIKAIS IŠMOKAS UKININKAI LAIKU GAUDAVO TIK NIEKAIP IKI UKININKU ŠITOS IŠMOKOS NIEKAIP NEPATENKA Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar jums patinka rugpjūčio orai?