Pelėsis gadina namus ir sveikatą: kaip su juo kovoti?

2016-01-04, Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
Shutterstock nuotrauka
Shutterstock nuotrauka

Patalpoje jaučiamas nemalonus kvapas, ant paviršių matomi juodi, rudi, pilki ar žalsvi taškai ar dėmės – tai ženklas, kad šioje patalpoje „apsigyveno“ pelėsis.

Pelėsiai – biologiškai yra grybai. Jų sandara paprasta – micelio siūlas, kurio gale susidaro dauginimosi organas, kuriame bręsta sporos.

Šios sporos nuo mažiausio skersvėjo sklando ore ir patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją.

Pelėsiai gali augti ant įvairių paviršių: medienos, popieriaus, dažų, tinko net ant stiklo, cementinių ar betoninių paviršių. Namuose pelėsį dažniausiai galima pamatyti vonios kambariuose, tualetuose, virtuvėse, rūsiuose.

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, jog drėgnas vidinių konstrukcijų paviršius, didelis santykinis oro drėgnumas, šiluma, tiesioginių saulės spindulių trūkumas, nejudantis oras, padidėjęs anglies dvideginio kiekis ore – tinkamiausios sąlygos pelėsiui augti bei daugintis.

Pelėsiai gali augti ant įvairių paviršių: medienos, popieriaus, dažų, tinko net ant stiklo, cementinių ar betoninių paviršių. Namuose pelėsį dažniausiai galima pamatyti vonios kambariuose, tualetuose, virtuvėse, rūsiuose.

Poveikis sveikatai

Dažnai pelėsio problema suvokiama kaip estetinė, tačiau daug rimtesnė problema nei negražios sienos ar lubos yra neigiamas poveikis sveikatai. Pelėsių išskiriamos medžiagos gali pažeisti beveik visas žmogaus organizmo sistemas.

Dažniausiai poveikis sveikatai pasireiškia:

galvos skausmais,

dirglumu,

nuovargiu,

odos perštėjimu,

įvairiais bėrimai,

akių ašarojimu,

sloga,

kosuliu,

peršalimo simptomais,

viršutinių kvėpavimo takų dirginimu,

alerginėmis reakcijomis,

padidėjusiu jautrumu.

Pasaulinė sveikatos organizacija po dviejų metų išsamių tyrimų, nustatė, kad žmonės dirbantys ar gyvenantys drėgnose, apipelijusiose patalpose net 75 proc. labiau rizikuoja susirgti kvėpavimo takų ligomis ir alergijomis.

Pelėsių poveikis sveikatai ne visiems asmenims yra vienodas. Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, todėl ir reakcija į pelėsius kiekvienam gali pasireikšti skirtingai. Vieniems pelėsis nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems sveikatos sutrikimai gali būti labai rimti. Labiausiai pelėsiams jautrūs yra kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys, asmenys, kurių nusilpęs imunitetas.

Kaip kovoti su pelėsiu?

Jei Jūsų namuose jau „apsigyveno“ pelėsis, Kauno visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus vedėja Jurgita Vilčinskienė pirmiausiai rekomenduoja nustatyti pelėsio atsiradimo priežastį ir ją šalinti. Nenustačius ir nepanaikinus pelėsio atsiradimo priežasties, įvairių cheminių pelėsį naikinančių priemonių poveikis bus tik trumpalaikis ir neefektyvus.

Dažniausia pelėsių atsiradimo priežastis – drėgmė ir nepakankamas vėdinimas. Pelėsiai ypatingai gerai auga drėgnose nevėdinamose patalpose. Plastikiniai langai, gausiai laikomi bei laistomi kambariniai augalai, skalbimas, skalbinių džiovinimas, maisto ruošimas ir prasta ventiliacija – visa tai sudaro palankias sąlygas padidėti drėgmės lygiui patalpose. Susidariusi drėgmė kondensuojasi ant paviršių, o tai puiki terpė pelėsiui gyvuoti.

Neretai su pelėsio problema susiduria ir naujai renovuotų pastatų gyventojai, kuomet renovacijos metu pastatas „aprengiamas“ gražiu rūbu, keičiama stogo danga, keičiami langai tačiau vėdinimo sistema paliekama ta pati – dažniausiai neveikianti. Renovuojant pastatą būtinas vėdinimo sistemos įdiegimas. Nesant galimybės įrengti mechaninės vėdinimo sistemos, reikėtų atstatyti senąsias natūralaus vėdinimo sistemas, kurios kaip rodo praktika, dažnai yra užkimštos ar iš vis panaikintos.

Kaip išvengti pelėsio susidarymo?

Kad Jūsų namuose nesusidarytų palankios sąlygos pelėsio augimui bei dauginimuisi, rekomenduojame:

gyvenamąsias patalpas vėdinti kelis kartus per dieną, o virtuvę kartą per valandą;

įsigyti higrometrą (drėgmėmatį), kad galėtumėte stebėti drėgmės lygį namuose – jis neturėtų viršyti 60 procentų;

virtuvėje įrengti tinkamą trauką;

vonios kambario duris dažniau laikyti neuždarytas;

kambariuose nedžiovinti skalbinių;

nedėti ir nekabinti į spintą drėgnų drabužių;

periodiškai patikrinti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, kad netekėtų vanduo;

periodiškai apžiūrėti tas sienų vietas,

prie kurių glaudžiasi baldai.

Jei yra galimybė palikti oro tarpą tarp sienos ir baldų, virtuvės buitinės technikos;

vengti daug vazoninių kambarinių gėlių, nes žemės paviršiuje taip pat gali veistis pelėsis;

apgenėti arti pastato esančius medžius, kurie nepraleidžia saulės šviesos.

Kauno visuomenės sveikatos centro Kaišiadorių skyriaus vedėja Jurgita Vilčinskienė dar kartą primena, kad patys gyventojai turi rūpintis, kad jų gyvenamosiose patalpose nebūtų drėgmės ir pelėsių. Jie turi pasirūpinti tinkamomis vandentiekio, šildymo, vėdinimo sistemomis. O jei pelėsis jau „apsigyveno“ ir pažeidė didelius paviršiaus plotus, tuomet jo naikinimą patikėti specialistams, nes šiam darbui naudojamos cheminės medžiagos, ir netinkamas jų panaudojimas gali padaryti sveikatai tiek pat ar net daugiau žalos nei pelėsis.


 


Straipsnio komentarai

va tokiose renuovuotam name oi oi kiek pelėsiu ne tik ant sienu bus bet ir balduose 2016-01-05
tokiu pelėsiu atsiras netik kaimuose bet ir super tvarkinguose ir rupestingai paremuontuotuose renuovacijuose Komentaras patinka Komentaras nepatinka
pelėsis2016-01-05
surado nauja darba,sėdi virtuvėje ir kas valanda darinėji langa.Tokių debilu tik Lietuvoje rasi. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar jau pakeitėte padangas savo automobiliui?