Juknaitiškės Mortos gyvenimas – lyg aistringasis tango

2014-09-26, Gerda BELOKOPYTOVA
90-metė Morta – tikra darbštuolė. Be grėbliuko, šluotos ar kastuvėlio ji neįsivaizduoja savo dienos.
90-metė Morta – tikra darbštuolė. Be grėbliuko, šluotos ar kastuvėlio ji neįsivaizduoja savo dienos.

Atvertus 90-ąjį savo gyvenimo knygos puslapį galima džiaugtis, kad knyga pripildyta pačių įvairiausių įvykių. Štai Mortos Bandzinienės gyvenimo knygos puslapiuose įrašytos ypatingos istorijos, kurių ne viena verta ir romantinio filmo siužeto. Norite sužinoti ilgaamžiškumo paslaptį? „Nuo mažens daug dirbkite, o žiemą basomis kojomis sniegu vaikščiokite – štai jums ilgo gyvenimo paslaptis“, - išdidžiai pažiūrėjusi į puikiai atrodančią savo mamą tarė dukra Aurelija.

Rugsėjo 17 dieną į Juknaičiuose gyvenančios Mortos ir jos dukros Aurelijos namus sugužėjo gėlėmis nešini svečiai, kurie atvežė ir pačių geriausių linkėjimų, ir puikios nuotaikos. O proga buvo ypatinga – Morta minėjo savo 90-ąjį gimtadienį. Atvyko jos pasveikinti Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Inesa Murauskienė, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, taip pat Juknaičių seniūnas Valentinas Dylertas ir socialinio darbo organizatorė Vita Gečienė.
 
Nors puikia klausa Morta pasigirti jau nebegali ir galbūt ne visus sveikintojų linkėjimus girdėjo, kaip didžiausią turtą prie širdies ji spaudė gautas gėles ir vis dėkojo už tai, kad ją dar prisimena, kad nepamiršta. Nė minutėlei jubiliatės veido neapleido šypsena, o jos dukra Aurelija sutiko svečiams papasakoti ne tik mamos gyvenimo istoriją, bet ir atskleisti ypatingą jos meilės istoriją.
 
Morta gimė ir augo 6 vaikų šeimoje Gaurės miestelyje (Tauragės r.), sodyboje, esančioje miške. „Miške augo, miške ir dirbo, miške ir mus užaugino“, - pasakojo Aurelija. Ir nors iš jos atminties jau išsitrynę nemažai mamos pasakojimų, tačiau vieną ji prisimena ypač aiškiai: „Žiemą ji basomis įsispyrusi į medines klumpes nešdavo mišku vandenį, o kartais net ir be klumpaičių basomis bėgdavo sniegu. Štai jums ir receptas, kaip sulaukti 90 metų“, - sakė ji. Kiek paaugusi Morta pradėjo tarnauti, kaip juos pati vadina, ponams, jiems maistą gamindavo, teko ir karves ganyti. Tačiau užvis ypatinga Mortos meilės istorija, kuri kupina netikėtumų.
 
Ir gyvenime atsitinka kaip filme
 
Dar tuomet, kol Morta nepažinojo Juozo, savo vyro, draugavo su neturtingu kaimo berniuku Pranu. Jie jau ir tuoktis buvo sutarę. Tik vaikiną pašaukė į kariuomenę, o tuomet ir atsitiko tai, ko turbūt nė vienas nesitikėjo. Pranas Mortai vis rašydavęs laiškus, bet... Nė vienas jų taip ir nepasiekė Mortos. Turbūt įdomu kodėl? Ogi paštininkė tyčia jų Mortai nenešdavo ir net nuslėpdavo, kad juos yra gavusi. Kodėl ji taip elgėsi nežinia. Galiausiai, anot Mortos dukros, paštininkė parašė laišką esą Pranas yra miręs, ir tai perdavė Mortai. Tuomet ji jo nebelaukusi, tačiau ją pradėjęs kalbinti net 17 metų vyresnis pasiturintis ūkininkaitis Juozas. Aurelija prisimena ir tėčio pasakojimą, kaip jis su mama susipažinęs. „O jie susitikdavo tame pačiame miške, kur mama gyveno. Net 6 kilometrus tėtis eidavo iki jos. Jis man yra parodęs ir tuos takus, kuriais pas mamą eidavo“, - pasakojo Aurelija. Moteris sakė, kad jos tėtis tuomet kaime buvo vienas geidžiamiausių jaunikių, bet jis pasirinko neturtingą merginą ir ją vedė. Morta, manydama, kad Prano niekuomet nebepamatys, pamilo Juozą ir už jo ištekėjo. O tada sugrįžo Pranas. Dabar galima tik įsivaizduoti, kaip reikėjo jaustis Mortai sužinojus, kad jos mylimas vaikinas vis stengėsi su ja susisiekti ir sugrįžęs tikėjosi ją vesti. Bet ji jau buvo pamilusi Juozą, be to, jau ištekėjusi moteris, todėl Praną teko pamiršti. Senolė didžiavosi savo vyru, jį labai mylėjo ir laimingai iki senatvės nugyveno.  Štai tau ir romantinio filmo siužeto verta istorija.

„Aš susergu, jeigu nieko nedirbu“
 
Visi juknaitiškiai žino, kad Morta – tikra darbštuolė. Net ir skaičiuodama savo 90-tus gyvenimo metus ji kasdien eina tvarkyti ne tik gėlių darželius, esančius prie jos daugiabučio namo, bet ir ravi daržus, tvarko aplinką. Be šluotos, grėblio ar kastuvėlio Morta neįsivaizduoja savo kasdienybės. Nors metai jau slegia sava našta, senolė, pasiėmusi krepšiuką eina ir surenka kiekvieną nereikalingą šapuką ar numestą šiukšlę. Bet taip ji įpratusi, juk nuo mažumės sunkiai dirbo, o ir ištekėjusi laikė visą ūkį ant savų pečių. Išaugino sūnų ir dvi dukras, juos į mokslus išleido. „Mama pati labai norėjo mokytis, bet negalėjo, todėl darė viską, kad mes baigtume mokslus“, - pasakojo Mortos dukra, kurios namuose ji gyvenanti jau 15 metų. Lygiai tiek pat, kiek praėjo nuo vyro Juozo mirties.

Dabar senolė džiaugiasi ne tik savo vaikais, bet ir 6 anūkais ir 6 proanūkiais. O gražus prabėgęs jos gyvenimas leidžia ir dabar džiugiai leisti dienas kartu su dukra. Gerumas ir šiluma – štai kas sklinda iš 90-ąjį gimtadienį šventusios Mortos.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?