Tarpušvenčiu – dėmesys garbingo amžiaus moterims

2016-01-12, Lijana JAGINTAVIČIENĖ
Ona Langienė ir jos sūnus Jonas.
Ona Langienė ir jos sūnus Jonas.

Tarpušvenčiu valdžios atstovai aplankė gausų būrį senjorių, kurios šventė ne tik gražiausias metų šventes, bet ir savo 90-uosius jubiliejus. Visos jos galėtų ne vieną nustebinti savo judrumu, šmaikštumu ir noru bendrauti. Gal tai dėl to, kad jos gyvenime matė visko - juodo ir balto...

Domisi įvykiais Lietuvoje

Pasveikinta ir šilutiškė Ona Langienė. Liepų gatvės gyventoją globoja sūnus Jonas ir jo draugė Sigita. Moteris gimė Tauragės rajone, Skiržemės kaime. Augo septynių vaikų šeimoje. Pasak jubiliatės, jų šeimoje darbas buvo svarbiausia auklėjimo priemonė. Tėvai vertėsi ūkiškai, valdė 20 hektarų žemės. Šeima paliko tėviškę prasidėjus karui, glaudėsi kaimyninėje gyvenvietėje. Jam pasibaigus, grįžo į savo gimtinę. Tačiau jau nerado savo gražiųjų namų – jie buvo nykūs ir apleisti. Viską teko pradėti iš naujo, mat visas jiems priklausantis turtas buvo tiesiog išdraskytas. Netrukus Ona sutiko savo būsimąjį vyrą Artūrą Langą ir atšoko vestuves. Susilaukė keturių atžalų – dvynukų Rasvitos ir Jono bei Ievos ir Julijos.

Pora darbavosi tuomečiame kolūkyje. Daugiausia moteris dirbo įvairius lauko darbus. Mokėjo ir gražiai siūti.

Ona į tėviškę grįžo prieš 34 metus – tuomet, kai mirė jos sutuoktinis. Gyveno drauge su jauniausiuoju broliu. Jam mirus, sušlubavo ir jubiliatės sveikata. Itin didelius skausmus ji kentėjo kojose. Būtent dėl to ji jau daugiau nei 30 metų savo dienas leidžia lovoje. Bet senolė dėl to nenusimena. Kadangi ja rūpinasi, myli sūnus su drauge. Ji mėgsta ir paskaityti, televizorių pažiūrėti. Patinka žiūrėti žinias, įvairius debatus. Sako, kad ją labai domina tai, kas vyksta Lietuvoje. Todėl mėgsta laidas ir apie tai, kaip sprendžiamos įvairios socialinės problemos.  Puikiai mato. Iki šiol nereikia net akinių.

Reikia daug dirbti ir judėti

Stanislava Radžiuvienė iš Gardamo seniūnijos Meškinės kaimo visus sveikintojus stebino savo energija. „Apstačiau visą Meškinę - to čia dar nėra buvę, kad kas nors sulauktų tokio amžiaus“, - šypsojosi jubiliatė. Ji gimė ir užaugo Meškinėje. Ir dabar gyvena  netoli  buvusios tėviškės sodybos pamatų. Ja rūpinasi dukra Nijolė ir žentas Arūnas Ragelskiai.

S. Radžiuvienė teigė, kad ir mokyklą lankė Meškinėje, o dabar iš aštuonių tuomet besimokiusių klasės draugų, ji viena gyva beliko. Augo ji  penkių vaikų šeimoje. Mokslo šaknų „krimsti“ Stanislavai ilgai neteko, mat anksti palaidojo mamą ir teko jai prižiūrėti namus. Moteris turėjo auksines rankas, rūpinosi, kad visi būtų aprengti – siuvo, audė, verpė. Vyrą Valerijoną Radžių sutiko vos už kilometro nuo gimtųjų namų buvusioje sodyboje. Drauge užaugino sūnų ir dvi dukras.  Didžiuojasi Stanislava, kad visi jie baigė aukštuosius mokslus, užima svarbias pareigas ir gerai uždirba. Džiaugiasi ji ir septyniais anūkais, iš kurių penki taip pat jau baigę universitetus. Sulaukė ir keturių proanūkių.

Pasak pašnekovės, ji našlė jau beveik 35 metus, nors jos vyras buvo 7 metais jaunesnis.

Moteris iki šiol nesėdi rankų sudėjusi - prie namų esančius daržus sodina, juos prižiūri. Net bulves pati kasa ir stačiomis. Jei reikia, net dukters ir žento gyvulius prižiūri. Kadaise net viena šienaudavo: prisikraudavo į vežimaitį šieno ir su arkliuku į namus susiveždavo.

Ji prisipažino, kad itin mėgsta basa vaikščioti. Todėl nieko nestebina, kad ji basa vaikšto nuo pirmosios šilumos iki pirmųjų rudens šalnų. Gal dėl to ir pas medikus retai lankosi - kartą per dvejus metus.

O kur ta ilgaamžiškumo paslaptis? Išdavė -  reikia daug dirbti ir judėti.  Be to, kiesdien iš ryto Stanislava išgeria šilto vandens su medumi. Žiūrėdama televizorių ir skaitydama, ji akinių nenaudoja.

Stanislava palaiko artimus ryšius ir su kitais vyresniosios kartos kaimo gyventojais. Dauguma jų jau gyvena pas savo vaikus, tačiau nuolat vieni kitiems paskambina, pasveikina su šventėmis.

Darbas žmogaus tikrai negadina

Kita jubiliatė Stefanija Petkienė šiuo metu gyvena Juknaičių kaime su jauniausiu sūnumi Edmundu. Augo Pajūralio kaime penkių vaikų šeimoje ir buvo pati vyriausia. Dvi jos sesės jau mirusios. „Gimiau Naujųjų metų rytą. Tačiau užregistravo, kad neva gimiau gruodžio 31 dieną.  Mama sakė, kad būtų ėjusi atitaisyti gimimo datą, jei būčiau gimusi sūnumi. Kadangi gimiau mergaite, to ir nebedarė. Gyvenime mačiau visko. Teko daug dirbti. Darbas žmogaus tikrai negadina“, - pasakojo Stefanija. Ji susituokė su ketveriais metais jaunesniu Stanislovu, kuris buvo našlys ir turėjo tris dukreles. Visas jas augino kaip savo. Apsigyveno Šėrių kaime, Juknaičių seniūnijoje. Vėliau patys pasistatė namą Juknaičiuose. Susilaukė ir trijų bendrų vaikų. Vienas mirė labai mažytis.

Senolė - labai aktyvi, neieškanti žodžio kišenėje, labai šviesios atminties. Yra labai tikinti. Namuose gausu šventųjų paveikslėlių, statulėlių ir t. t. Skuba ji ir į bažnyčią. Mėgsta ir su kaimynėmis pasišnekučiuoti. Sako, kad dabar yra turtinga – turi aštuonis anūkus ir keturis proanūkius.

Tarpušvenčiu aplankytos ir dar trys garbingo amžiaus ponios, bet apie jas skaitykite kitame „Šilokarčemos“ numeryje.


Foto galerija

Iš kairės - Juknaičių seniūnijos socialinio darbo organizatorė Vita Gečienė, Edmundas Petkus, jubiliatė Stefanija Petkienė, Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.Stanislava Radžiuvienė iš Gardamo seniūnijos Meškinės kaimo visus sveikintojus stebino savo energija.

Straipsnio komentarai

.. to KOKIA tt2016-01-12
čia yra kitokie straipsniai. atkreipk dėmesį į pavardes nu ir veidukus. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
KOKIA PROGA ČIA IŠSKIRTINUMAS TOKS ILGIAUSIU METU SENOLIAMS 2016-01-12
VAKAR MANO UOŠVIENEI BUVO 95 M TIK KAŽKODĖL NIEKAS NEPASVEIKINO Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar jums patinka rugpjūčio orai?