Laisvės naktis neprailgo

2016-01-15, Pagėgių kultūros centro informacija

1921 metais Maironis rašė: „Ne veltui kai kurie sako, kad mirusieji tautos didvyriai ne mažesnę, jei ne didesnę turi įtėkmę į tautos likimą ir jos ateities pakraipą negu gyvi jos veikėjai. Tauta, kuri neturėjo savo didvyrių, apie kurios praeitį nekalba didvyrių vardai, kuri neturi tradicijų, ne tik neturi savo istorijos. Ji nėra tauta“.

Mūsų Sausio tryliktoji, žuvusieji ir visi, susitelkę tada laisvės gynyboje, pasauliui paliudijo mūsų Tautą, jos galią ir veržlumą gyventi. Veržlumą gyventi matėme ir pagėgiškių, aktyviai susirinkusių paminėti 25-ąsias Laisvės metines, akyse.

Atminties vakarą patriotiniu eilėraščiu pradėjo Pagėgių pradinės mokyklos moksleivė Jogailė Ramanauskaitė. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, pasidalijęs savo prisiminimais, neabejojo, jog ir dabar žmonės nėra praradę pilietiškumo, eitų ir gintų savo Laisvę. Buvęs pasienietis Egidijus Platūkis sakė, jog nesijaučia didvyriu, bet tada darė tai, ką liepė pareiga.

Elena Stankevičienė skaitė savo kūrybos eiles. Pagėgiškiai Aleksas Raudonius, Vaclovas Navickas, Asta Šimkuvienė kalbėjo nuoširdžiai – būkime Laisvės sargyboje, ji tokia brangi, nors atrodo, kad tai yra savaime didelė duotybė.

Kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė kvietė plačiau žvelgti, mažiau dejuoti, sakė, jog pilni delnai įvairiausių turtų, nepamirškime apie dvasinius lobius. Direktorė akcentavo, kad prasmingas kalendorines datas kultūros centro darbuotojai įamžina renginiais ne todėl, kad reikia užsidėti pliusiuką, o tam kad žmonių širdyse paliktų gėrio, grožio pajautimą ir išryškintų vienokių ar kitokių reiškinių, įvykių prasmę.

Vakaro bendrystė susiliejo į visų atliekamą dainą „Oi, neverk, matušėle“.

Kultūros centro darbuotojai paruošė Gediminaičių stulpus, ant kurių visi susirinkę įamžino savo delnus – geltonos, raudonos ir žalios spalvos, taip gyvai prisiliesdami prie istorijos.

Pagėgių krašto jaunieji šauliai, vadovaujami Algirdo Saročkos, simboliškai virto „būstinės kariais“, ir visą naktį žiūrėjo dokumentinę kroniką apie Sausio 13-osios įvykius bei valgė kareivišką košę.

Neprailgo Laisvės naktis, rytą vėl liepsnojo laužai, paukščio skrydžiu pakilo dangaus žibintai, o

jaunieji šauliai baigė renginį pirmą kartą organizuotu bėgimu aplink Pagėgių miesto parką.

Tų dienų kilnusis grožis teneblėsta, tepadeda kasdienybės verpetuose nepamesti tikrųjų mūsų gyvenimo orientyrų - prasmingų idealų, krikščioniškų vertybių, Tėvynės meilės, atsakomybės už mūsų ateitį.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

nieko sau laisvė savartynuose gyvent ir grašius skaičiuot ar sibira jum neprimena tokia laisvė2016-01-15
kokia čia laisvė jai gyvent normaliai negalima gyvenimas kaip sibiro laikais išlikimas už gyvenima tai ar tokia laisvė kad net už sriubos lėkšte reikia vienas kitam aukot Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-01-15
čia ne tiek žodis laisve kiek su žodis laisvinantieji turėtų būti minimas ir ne vien dėl tų gražulio kelnių ir sijonų. kas čia per peckeliojimai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?