Nusilenkta dar keturioms senjorėms

2016-01-20, Lijana JAGINTAVIČIENĖ

Iš kairės - Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Janina Stungurienė ir meras Vytautas Laurinaitis.

Gražių 90-ųjų jubiliejų sulaukė dar keturios Šilutės rajono gyventojos. Todėl valdžios vyrai skubėjo jų sveikinti. Trys iš jų – Janina Stungurienė, Zuzana Skurdelienė ir Alvyra Ubartienė, pasveikintos tarpušvenčiu, o ketvirtoji - Valė Šernienė – jau šiais metais.

Nustebino savo iškalbumu, energija

Šilutiškė Janina Stungurienė gimė Bliudsukių kaime. Augo 5 vaikų šeimoje. Tėvai buvo paprasti darbininkai. Vėliau šeima išsikraustė į Klaipėdos kraštą. Apsigyveno netoli Leitgirių. „Atsimenu gerai vaizdą, kai kartą įėjau į klasę ir pamačiau verkiančią mokytoją. Ji stovėjo prie lango ir verkė. Ji pasakė: „Vaikai, nežinote, kas darosi“. Netrukus verkdama išėjo iš klasės“, - prisiminimais apie karo metus dalijosi senjorė. Vėliau šeima išvyko gyventi į Švėkšną.

Pasibaigus karui, kartą ši moteris ėjo į gegužinę. Ji puikiai prisimena tą dieną – tai buvo 1946 metų gegužės 1-oji. Beeidama sugalvojo pirmiausia užsukti į bažnyčią. „Vėliau nuėjau į gegužinę, o ten jau nieko neberadau. Užsukau tuomet pas draugę. O pas ją buvo jos draugas su draugu. Ten ir susipažinau su savo būsimu vyru. Jis buvo labai tvarkingas, negėrė“, - sakė pašnekovė. Po kelių mėnesių draugystės pora atšoko vestuves. Mylėti ir gerbti vienas kitą visą gyvenimą prisiekė rugpjūčio 24 dieną. Susilaukė keturių vaikų – Petro, Onos, Silvestros ir Skaidros. Dabar šilutiškė turi 10 anūkų ir 12 proanūkių. Džiaugiasi kiekvienu. Ji labai savarankiška. „Nors jokių mokslų nebaigiau, tačiau visus dokumentus susitvarkau, užsipildau pati“, - teigė senolė.

Į garbingą 90-ąjį jubiliejų visi vaikai susirinko. Sveikino savo vietoje nenustygstančią mamą. Net atėjusius ją pasveikinti valdžios vyrus ji nustebino savo iškalbumu, energija. Pabrėžė, kad per savo amžių pagaliau ir su jais susipažino.

Buvo labai gera

Antroji jubiliatė – degutiškė Zuzana Skurdelienė. Ji gimė, augo ir mokyklą lankė Žemaičių Naumiestyje. Turėjo 2 brolius ir 3 seseris. Tėvai buvo miestelyje esančios arbatinės savininkai. Savo antrąją pusę Albiną ji sutiko Žalpių kaime. Vestuves atšoko 1953 metais. Susilaukė pora tik vieno sūnaus Zenono. Z. Skurdelienė šeimininkaudavo namuose, o vyras darbavosi ūkyje ir vienas šeimą išlaikydavo.

„Mama buvo labai gera. Siūdavo, megzdavo. Ir dabar kojines tebemezga. Visus artimuosius jomis aprūpina. Moka vokiečių kalbą, skaito, rašo“, - kalbėjo Z. Skurdelis. Jis ir rūpinasi savo gimdytoja. Jam tai daryti padeda žmona Aniceta.

Z. Skurdelienė suskaičiavo, kad jau turi 5 anūkus ir 6 proanūkius.

Netikėjo, kad sulauks 90-ies

Devyniasdešimtmetį atšventė ir Kanterškių kaimo (Juknaičių sen.) gyventoja Alvyra Ubartienė. Ji gimė Šakėnuose, Šilalės rajone. Augo gausioje 8 vaikų šeimoje – 4 broliai ir 4 seserys. Anksti pasaulį paliko jos tėvas. Todėl jo visiškai neprisimena. Visas atžalas užaugino viena mama. Panašus likimas ištiko ir Alvyrą. Ji vestuves atšoko 1952 metais, o savo antrąją pusę palaidojo po šešerių metų. Todėl ir ji viena augino 5 savo vaikus - Virginiją, Ireną, Birutę, Kazimierą ir Petrą.

Gyvenimas senolės nelepino. Jai teko dirbti daug sunkių darbų. A. Ubartienė lesino paukščius, melžė karves, gamino šieno miltus ir t. t. Visus darbus atlikdavo labai sąžiningai, todėl ne kartą buvo už tai apdovanota. Jai buvo įteiktas net Lenino ordinas. Beveik visuose susirinkimuose ji būdavo giriama. „Man vis sakydavo: „Iš kur tokia mandra esi, kad kokį darbą duodi, tokį padarai“. 50 metų išėjau į pensiją, bet niekas nepasikeitė – tie patys vargai lydėjo. Mama sakydavo man, kad reikia viską mokėti dirbti, bet ne viską dirbti. Taip ir darydavau. Dirbau tik tai, ką reikėjo. Netikėjau, kad sulauksiu devyniasdešimties“, - kalbėjo A. Ubartienė. Jos širdį dabar džiugina ir 14 anūkų bei 17 proanūkių.

O kur ta ilgo gyvenimo paslaptis? Moteris teigė, kad jei nori ilgai gyventi, reikia daug dirbti.

Visus savo vaikus lenkė prie darbo

Šilutės miesto gyventoja Vale Šerniene rūpinasi jos sūnus Petras Pužas ir jo žmona Zita. Gimė ji Paulaičių kaime, Švėkšnos valsčiuje. Augo gausioje 13 vaikų šeimoje. Tėvai ūkininkavo. Turėjo 14 ha žemės. Todėl ir Valei nuo vaikystės teko daug dirbti. 1943 metais ištekėjo už Tado Pužo. Ilgai šeimynine laime nesidžiaugė, nes 1955 metais sutuoktinis išėjo amžinybėn. „Išėjo ir negrįžo. Ir šiandien nežinome, kur jis dingo. Mama daug dirbo kolūkyje ir už dyką. Dirbome žemę. Kaime negali žmogus badu mirti“, - sakė jos sūnus Petras.

1969 metais moteris sumainė aukso žiedus su našliu Vincu Šerniumi. Jis taip pat darbavosi ūkyje. Apsigyveno Šilininkuose. Bet ir su šiuo žmogumi ilgo gyvenimo nugyventi neteko. Jis mirė 1984 metais.

Pasak P. Pužo, mama visus savo vaikus lenkė prie darbo. Ji mėgo siuvinėti ir valgį gaminti. Dabar V. Šernienė mėgsta tiesiog ramybėje leisti laiką. Kartais žiūri televizorių, laikraščius paskaito. Turi 2 anūkus ir 4 proanūkius.