Lietuviai grynuosius vis dar laiko kojinėje

2016-01-25, balsas.tv3.lt
balsas.tv3.lt nuotrauka
balsas.tv3.lt nuotrauka
Apklausos rodo, kad tautiečių įpročiai beveik nesikeičia. Kojinėse, po čiužiniais ar kitose slėptuvėse šlamančiuosius saugo apie pusė lietuvių. Draudikai ir ekonomistai perspėja: laikyti pinigus namuose itin nesaugu. Užtat labai patrauklu vagišiams. Galite neabejoti, kad vagys žino visas vieteles, kurias manote esant puikia slėptuve.

Naujausias tyrimas rodo, kad santaupas grynaisiais namie laiko apie pusė lietuvių. Trečdalis pripažino, namuose turintys iki 500 eurų. Keliolika procentų čia saugo 1000 eurų, o kas dešimtas grynaisiais slepia ir 5000 eurų. Draudikai įspėja – žmonės labai rizikuoja.

„Yra žmonės, kuriuos laiko kojinėje ar čiužinyje – tai daugiau vyresnio amžiaus žmonės, kurie kaimuose gyvena, kuriems nukeliauti iki banko ar kokios finansinės įstaigos susidaro sunkumai ir jie laiko daugiau pinigų, kad jie turėtų už ką nusipirkti maisto. Yra žmonių, kurie laiko seifuose – tai jau saugesnis variantas, ypač, jeigu seifai aukšto lygio“, - teigia BTA Turto draudimo specialistas Juozas Juškauskas.

Jeigu manote, kad paslėpę banknotus knygose, tarp drabužių ar po čiužiniu juos apsaugosite nuo vagių, labai klystate. Jeigu galvojate, kad taip seniai niekas nebesielgia – irgi nesate teisūs. Vagys iš namų vis dar pagrobia dešimtis tūkstančių.

Saugotis reikėtų ne tik vagių. Akimirksniu sunaikinti visas santaupas gali ir gaisras. Ekonomistai sako: laikyti pinigus namie yra senas žmonių įprotis. Jiems atrodo saugiau, kai šlamantieji kažkur šalia. Suprantama, kai taip pinigus saugo kaimo gyventojai, nes ten ne visur galima atsiskaityti kortele, o ir patys bankai toli nuo namų. Tačiau miestų gyventojams taip elgtis nepatariama.

„Tokios sumos, kaip minėjot – 5000 eurų – jos negali būti namuose. Jos turi būti bankinėse institucijose“, - sako SEB banko vyr. analitikas Tadas Povilauskas. Ekspertų teigimu, žmonės dažnai nė nesusimąsto, kad pinigus galima ne tik saugoti, bet ir įdarbinti. „Žmonės dažniausiai geriausiu atveju renkasi indėlį, o ne kažkokias kitas priemones. Tai raštingumas dar yra menkas, žinios dar nedidelės, kad žmogus pats savyje atrastų poreikį ir, manau, tai atsiras tik palaipsniui“, - tikina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.


Straipsnio komentarai

JUK LAISVA LIETUVA IR BANKAI REGULIUOJA NET CENTUS O SAKO MES LAISVOI IR NEPRIKLAUSOMOI 2016-01-25
O KA SIULOT DARYT KAI NET KIEKVIENA KAPEIKA SKAICIUOJAMA IR ANTIEK SUSPAUSTA BANKO PO SPARNELIU NEGALI PASINAUDOT SAVAIS PINIGAIS TAIP KAIP NORI TAI AR CIA VADINAS LAISVA LIETUVA O PO KIEK LAIKO GIRDI OI TIEK IR TIEK PINIGU SUMA IS BANKO DINGO TAI KA PINIGAI KOJAS IGAVO Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-01-25
čia turbūt užsako tokius tyrimus kažkokios telefoninių sukčių grupuotės. aišku atlieka tuos tyrimus irgi turbūt telefoninių sukčių grupuotės. koks kieno reikalas kas ką daro su savo pinigais? rūpinkitės savo reikalais ir savo pinigais. čia yra mažų mažiausiai nemandagu taip kištis į svetimus reikalus. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?