„Jei tu gyvas, atplauk balta pieno puta...“

2016-02-29, Stasys BIELSKIS
Šilutės r. savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Irena Omelienė: „Rajone praėjusiais metais iš pieno gamybos pasitraukė beveik 200 pieno ūkių“.
Šilutės r. savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Irena Omelienė: „Rajone praėjusiais metais iš pieno gamybos pasitraukė beveik 200 pieno ūkių“.

Pieno gamintojai besąlygiškai reikalauja žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės atsistatydinimo

Lietuvoje ūkininkams už pieną mokama kaina yra mažiausia Europoje, prognozuojama, kad susidariusi krizinė situacija pieno sektoriuje gali užtrukti net iki 2020 metų. Šalyje 2015-aisiais parduota daugiau nei 16 tūkst. karvių. Šilutės rajone praėjusiais metais iš pieno gamybos pasitraukė beveik 200 pieno ūkių. Panašu, kad šiandien tuos buvusius ir dar esančius pieno gamintojus galima šaukti S. Nėries poemos personažės Eglės žodžiais: „Jei tu gyvas, atplauk balta pieno puta...“.

Ir dar viena žinia – vasario 23-iąją Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos išplėstiniame posėdyje pareikštas nepasitikėjimas ir besąlygiškai pareikalauta LR žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės atsistatydinimo.

Statistika nedžiugina

Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Irena Omelienė „Šilokarčemai“ teigė, kad Šilutės rajono gyvulių augintojai, pagal laikomą galvijų ir karvių skaičių, tarp šalies savivaldybių yra antroje vietoje.

I. Omelienės duomenimis, Šilutės rajone 2013-2016 metais gyvulininkystės vystymosi rodikliai didėjo. Bendras galvijų skaičius padidėjo 5 674, iš jų karvių – 706, mėsinių veislių galvijų – 3 654.

2015 metų sausio 1 dieną pieno gamyba užsiėmė 2 112 žemdirbių ūkių. Jie laikė 12 886 karves. Kontroliuojamose bandose per praėjusius metus vidutiniškai iš karvės primelžta po 5 935 kg 4,25 proc. riebumo ir 3,21 proc. baltymingumo pieno. Pernai 198 maži pieno ūkiai pasitraukė iš pieno gamybos ir metų pabaigoje tik 1 914 ūkių beužsiėmė pieno gamyba.

Katastrofiškai kas mėnesį mažėjančios pieno supirkimo kainos sustabdė pieno ūkių plėtrą. Per 2015 metus karvių skaičius rajone sumažėjo 163, Lietuvoje - daugiau nei 16 tūkst. karvių.

Ūkininkai augina ir kitokių gyvulių

Kadangi mažėja pieno supirkimo kainos, ūkininkai stengiasi auginti kitokius gyvulius. 2015 metų sausio 1 dienos duomenimis Šilutės rajone buvo 2 647 galvijų laikytojų ūkiai, kurie augino 36 206 galvijus. Per metus galvijų laikytojų skaičius sumažėjo 39-iais. Nors galvijų laikytojų sumažėjo, tačiau  bendras laikomų galvijų skaičius per praėjusius metus išaugo iki 36 589.

Per praėjusius metus 959-iais padidėjo laikomų mėsinių veislių galvijų skaičius. Auginamos Šarole, Limuzinų, Herefordų, Aberdin angusų, Aubracų, Simentalų grynaveislių mėsinių galvijų veislės.

I95 ūkiai augina 318 arklių, iš jų 111 - veisliniai. Auginami Lietuvos jojamieji, Baltijos hanoveriai, Trakėnai, Lietuvos sunkieji, Žemaitukai ir kiti žirgai.

142 ūkiai augina 1 786 avis ir 72 ūkiai - 217 ožkų.

Jei ne parama, būtų dar liūdniau

Šilutės rajono pieno gamintojų pajamų palaikymui iš Europos Sąjungos žemės ūkio garantijų fondo lėšų pernai skirta 0,93 mln. eurų parama už pienines karves (po 80 eurų už karvę), taip pat laikina išskirtinė pagalba pienininkystės ūkiams - 0,92 mln. eurų.

Paramos dydis už  parduoto pieno toną buvo 22,32 euro, iš jų - 11,16 eurų iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų ir 11,16 euro iš  valstybės biudžeto lėšų (mokėta už pieno kiekį, parduotą 2015 m. sausio-rugsėjo mėnesiais).

Pieno gamintojams, kurie 2006-2007 kvotos metais turėjo pieno gamybos kvotą, pardavė pieną perdirbimui, ar tiesioginiam vartojimui ir 2015-aisiais laikė melžiamas karves, iš valstybės biudžeto lėšų už parduotą vieną toną pieno už 2015 metus skirta 15,98 euro pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pieną. Paramos dydis pamario krašto ūkininkams -  0,62 mln. euro.

Mėsinių veislių galvijų ir mėsinių veislių avių, pieninių veislių bulių ir pieninių ožkų augintojams už 2015 metus yra numatyta išmokėti tiesioginę paramą, bus finansuojama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų. Išmoka už mėsinį galviją – 108,78 euro, už mėsinę avį – 13,41 euro, už pieninių veislių bulių – 76,79 euro, už pieninę ožką – 41,38 euro. Šilutės rajono mėsinių galvijų augintojams paskirta 0,85 mln. eurų parama, pieninių bulių augintojams 0,32 mln. eurų parama. Avių augintojai gaus 24,2 tūkst. eurų , o ožkų augintojai – 3,0 tūkst. euro paramos.

Galvijų augintojai gaus paramą ir iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Todėl dar bus išmokėta pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos specialioji išmoka už 3 285 bulius, pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokos už 2 528 žindenes ir už  520 ėriavedžių.

Pienininkų pasipiktinimas – begalinis

Į Lietuvos pieno gamintojų asociacijos išplėstinį tarybos posėdį, vykusį vasario 23-iąją Jonavos kultūros namuose, susirinko daugiau nei 900 pienininkų iš visos Lietuvos. Jame dalyvavo 16 Pagėgių savivaldybės ir beveik 30 Šilutės rajono ūkininkų.

Posėdžiui pirmininkavęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas, buvęs šilutiškis Jonas Vilionis pabrėžė, kad situacija pieno sektoriuje šiandien pasiekė kritinę ribą: parduota daugiau nei 16 tūkst. karvių, kas laukia pieno gamintojų, neaišku.

J. Vilionis piktinosi: „Ūkininkams valdininkai siūlo modernizuotis, tik neaišku, kokiu būdu. Bepigu buvusiam žemės ūkio ministrui, pasinaudojusiam parama ir įdiegusiam išmaniąją zootechniją už daugiau nei 25 mln. litų. O ką daryti pienininkams? Sakiau ir sakysiu visiems biurokratams, kad jie turi dirbti mums – žmonėms, o ne mes jiems. Dar 2015 metų gruodžio 31-ąją Premjeras žadėjo mažinti 1 900 biurokratų, bet tikriausiai šis pažadas neištesėtas. Mes reikalausime, kad Žemės ūkio ministerijoje būtų 30 proc. mažinamas biurokratinis aparatas“.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pabrėžė, jog šiuo metu pieno sektoriaus problema yra tokia skaudi, kad valdžia privalo išgirsti ir priimti atitinkamus sprendimus. Pasak A. Stančiko, apgailėtina, kad šiandien Žemės ūkio ministerijoje bujoja principas „skaldyk ir valdyk“, o ką jau ir bekalbėti apie ministrės V. Baltraitienės požiūrį į žemdirbį, jei „Lietuvos ryto“ 2016 m. vasario 19 d. numeryje „skurstantys karvių savininkai“ jos yra vadinami „našta visiems mokesčių mokėtojams.

Susirinkusiems kalbėjęs Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, LPGA narys Bronius Markauskas apžvelgė pieno rinkos situaciją ir pažymėjo, jog šiandien žemdirbių kritika Vyriausybei, Seimo Kaimo reikalų komitetui, Žemės ūkio ministerijai yra pelnyta. Lietuvoje už pieną mokama kaina – mažiausia Europoje, o susidariusi krizinė situacija pieno sektoriuje gali užtrukti iki 2020 metų, tai neigiamai palies ne tik Lietuvos pienininkystę, bet ir Lietuvos ekonomiką, ypač ekonominį kaimo vietovių gyvybingumą. B. Markauskas prisiminė, jog tokią situaciją jis prognozavo dar prieš panaikinant kvotas pienui, ir jau tada Žemės ūkio ministerija buvo perspėta, kad šalies pieno sektorius nepasiruošęs pieno kvotų panaikinimui, tačiau ministerijos valdininkai į tai nereagavo. B. Markauskas pažymėjo, kad investuotas 1 euras į pieno sektorių, duoda 4 eurus grąžos. Tai klausimas, kodėl dabar naikinamas šis sektorius? Šiandien, kai Europos Komisija kviečia šalis nares teikti siūlymus, gal iš Žemės ūkio ministrės išgirsime, ką žada siūlyti ŽŪM?

Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Šaberis apžvelgė ES ir pasaulio pieno rinkas. Svečias pažymėjo, kad ūkininkui pats svarbiausias dalykas – savarankiškumas, todėl kovoti dėl išlikimo yra būtina. O valstybė, matydama susidariusią problemą, privalo reaguoti ir ją spręsti. Pieno sektoriaus krizę ES sukėlė pieno perprodukcija, kuri sudaro net 25 proc. Svečias pažymėjo, kad pieno gamybos kvotų panaikinimas – didelė klaida, padaryta ES politikų.

O iš ministrės V. Baltraitienės pienininkai taip ir neišgirdo ataskaitos, kokie konkretūs darbai buvo atlikti vykdant LPGA posėdžiuose priimtų rezoliucijų reikalavimus. Ministrė informavo, kad pieno sektoriaus 2015 metų nuostoliams padengti iš ES prašoma 70 mln. eurų, taip pat prašoma leidimo lanksčiau taikyti valstybės pagalbos priemones. Kaip pažymėjo ministrė, Briuselis nėra suinteresuotas gelbėti Lietuvos pieno sektoriaus. Pasak V. Baltraitienės yra 3 priežastys, įtakojusios krizę: kooperacijos nebuvimas, nesukurtas rizikos fondas ir nepasiruošta kvotų panaikinimui. Ministrė, smulkiesiems pieno gamintojams pasiūlė neparduoti pieno perdirbėjams, o patiems ūkyje perdirbti ir parduoti pieną turgeliuose. Toks ministrės siūlymas nesulaukė susirinkusiųjų palaikymo.

R. Kelneris kaltino R. Žemaitaitį ir kitus politikus

Žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ pirmininkas Remigijus Kelneris, įpareigotas Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, posėdžio dalyvius informavo, kad LŪS pritaria Lietuvos pieno gamintojų asociacijos rezoliucijai. Jis teigė, kad iš Lietuvos yra emigravę jau apie 800 tūkst. gyventojų, o tai – apie trečdalis tautiečių. Todėl siūlė 30 proc. sumažinti ne tik Žemės ūkio ministerijos (tai įrašyta posėdžio rezoliucijos projekte), bet ir Seimo narių bei visų kitų ministerijų valdininkų skaičių. Tokiam pasiūlymui pritarė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos nariai.

R. Kelneris kritikavo Seimo Kaimo reikalų komitetą, kurio nariai išreiškė nepasitikėjimą kooperatyvo „Pienas LT“ iniciatyvai.

„Vytautas Kamblevičius taip pat pasisakė prieš šį kooperatyvą“, – kalbėjo R. Kelneris, pirštu parodydamas ir į salėje sėdėjusį žemės ūkio viceministrą Albiną Ežerskį bei pasakydamas, kad jis Žemaitijoje irgi skleidė neteisingą informaciją apie „Pienas LT“ kooperatinės pieninės statybą.

„Kai mes nuvažiuojame agituoti ūkininkus, kad jie stotų į kooperatyvą „Pienas LT“, paaiškėja, kad Seimo narys, šilutiškis Remigijus Žemaitaitis ir kiti politikai jau prieš mus buvo atvykę ir kalbėję antraip“, - piktinosi R. Kelneris.

Pareikalavo ministrės atsistatydinimo

Po B. Markausko perskaitytos atskirosios rezoliucijos, posėdžio pirmininkas Jonas Vilionis pasiūlė susirinkusiems balsuoti už rezoliuciją atsistojant. Salė suūžė ir didžioji dauguma susirinkusiųjų savo atsistojimu pritarė rezoliucijos priėmimui, kurioje reikalaujama ministrės V. Baltraitienės atsistatydinimo.

Taip pat pienininkai nutarė, jei nebus įgyvendinami rezoliucijos reikalavimai,  š. m. kovo 23 dieną organizuoti mitingą prie Žemės ūkio ministerijos ir LR Seimo, o rajonuose - išeiti į kelius.


Foto galerija

Žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ pirmininkas Remigijus Kelneris pasiūlė Seimo narių ir visų kitų valdininkų skaičių sumažinti 30 procentų.

Straipsnio komentarai

ka gero ji padarė ukiui 2016-03-01
o ka ji per tiek laiko padarė gero nors vienas nuo embargo gavot išmokas už pieno sumažinima o pasieliu ir kitu žemės gerybiu kokios išmokos tik ant dektuku išmeta o patys puse tiek isikiša sau į kišenes euro paramos juk buvo rašyta RESPUBLIKOI o liežuvis tai ju oi oi koks darbštus nei ju rezultatai Komentaras patinka Komentaras nepatinka
blusejeva2016-02-29
Ko cia prikibai prie tu pavardziu.ar tau bamba niezti.eik issipagirioti Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-02-29
keista kad pas tuos lietuvių liaudies pasakų ekspertus tokios ne lietuviškos pavardės. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?