Potvynio gyventojas geria potvynio vandenį

Dešiniajame Nemuno krante, Šilutės rajone, tarp Šyšos ir Leitės upių, stovi kelios sukrypusios trobos. Vienoje iš jų gyvena pelkininkas, žalgiriškis Valteris Valenčius, kuris, ko gero, nelabai suklysime, nerūpi valdžiai, mat niekas nepasirūpina, kad potvynio metu jis turėtų bent švaraus vandens atsigerti. Dar praėjusią savaitę jis troškulį malšino potvynio vandeniu. Kodėl? Kam tuomet reikalingas Šilutės rajono savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyrius, kurio pavadinimas tikrai leidžia manyti, kad šis skyrius turėtų rūpintis rajono gyventojų saugumu.

Gėrė potvynio vandenį

Paskutinis išlikęs pelkininkų kaimas Žalgirių kraštovaizdžio draustinyje visiškai apšnerkštas, apsemtas potvynio vandens. Čia gyvenantis V. Valenčius sako, kad geriau būna, kai potvynio nebūna, nes potvynio metu jam tenka daug nepatogumų išgyventi. Užėjus potvyniui jis pirmiausia skuba pasirūpinti savo ožkomis – jas pakelia aukščiau, kad netektų joms stovėti vandenyje. Maistą gaminasi pats – kiaušinį išsiverda arba pasikepa, atsigeria pieno ar pieniškos sriubos išsiverda. Užėjus potvyniui jo kieme esantis šulinys jam tampa nepasiekiamas. Todėl senolis pasisemia potvynio vandens, atvirina jį ir geria.

Devintą dešimtį metų įpusėjęs vyras tvirtino, kad jį kartais aplanko socialinė darbuotoja, kuri šiek tiek sutvarko namus, pervelka patalynę. Lietuvininkas guodėsi, kad pas jį tik ji ir teužsuka. Turi jis ir žmoną, bet ja rūpintis nebepajėgia, nes ir pats vos vaikšto – skauda kojas. Senjoras prisimena, kad dar prieš metus jį kasmet aplankydavo tuomet Šilutės rajono savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjo pareigas ėjęs Romualdas Renčeliauskas. Tačiau jau metai šias pareigas eina Arvydas Gorodeckas ir lygiai tiek pat laiko senuko jis nė karto neaplankė, nesidomėjo, ar jam viskas gerai, neklausė, gal reikia kokios pagalbos.

„Niekada iš čia nesitrauksiu ir varu manęs niekas neišvarys. Čia mano namai. Neįsivaizduoju savo gyvenimo kitoje vietoje. Šį namą statė mano seneliai. Valtį turiu. Dabar reikia visokių leidimų. Rusų pasieniečiai tyko, bijau rubežių pažeisti. Vandenyje sunku man jį suprasti“, - pasakojo V. Valenčius.

Pagalbos prašymų nebuvo

Klausėme Šilutės rajono savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjo A. Gorodecko, ar buvo šiemet atvejų, kuomet potvynio apsemtose sodybose žmonės neturėjo vandens? „Jokių pagalbos prašymų šiemet nebuvo. Dėl kokios nors pagalbos nebuvo kreiptasi nei į specialias tarnybas, nei į skyrių. Jokių signalų negavome. Nors mes tokiais dalykais ir neaprūpiname gyventojų. Nebuvo atvejų, kad kažkas prašytų vandens“, - dėstė vedėjas. Jis teigė, kad jei būtų gavęs pagalbos prašymą, būtų informaciją perdavęs seniūnijai, - ši ir išspręstų problemą.

Pasak A. Gorodecko, sodybas, kurios užliejamos potvynio vandens, lanko prieš potvynį Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. „Aš asmeniškai buvau tik Lankupiuose“, - tęsė skyriaus vedėjas.

Yra potvynio apsemiamų sodybų, kuriose gyvena seni, vieniši žmonės. Gal bent tokius gyventojus vedėjas aplanko? „Tokiais žmonėmis rūpinasi seniūnijos, seniūnai lanko juos. Mums teikia sąrašus, kur nurodyta, kas kur gyvena, ligoti, turi vaikų ar ne. Mes nesame kažkokia globos įstaiga, kad važiuotume. Kiekvienas savo darbą dirbame ir seniūnijų teritorijoje tuo rūpinasi seniūnai“, - teigė A. Gorodeckas. Apie tai, kad Žalgirių kaime gyvena ožkų karaliumi tituluojamas V. Valenčius, vedėjas žino. Papasakojome, kad jis potvynio metu neturėjo vandens. „Tai kodėl jis neprašė?“, - klausė vedėjas. Tai jei žmogus neturės kuo malšinti troškulio, nepaprašys pats vandens, tai niekas jam jo ir neatneš?

„Užliejamoje teritorijoje gyvena 245 žmonės. Tai pas kurį dabar bėgti, ieškoti, ar turi vandens, ar ne? Žmogus prie kelio gyvena, galėjo ateiti, paskambinti ar kažkam pasakyti. Seniūnas tikrai būtų nuvežęs to vandens. Vienais metais papratino nuvežti vandens, tai ir prašo dabar“, - dėstė pašnekovas. Jis priminė, kad šiemet teritorijos praktiškai nebuvo užlietos ir nepastebėjo važiuodamas pro šalį, kad minėto senolio kiemas būtų buvęs apsemtas.

Jei žmogus, nebūtinai ir užkluptas potvynio, neturi vandens ar reikia kitokios skubios pagalbos, gali drąsiai tiesiog paskambinti į seniūniją, Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyrių ar net pagalbos telefonu 112. Vedėjas tvirtino, kad ištikus kritinei situacijai tikrai padės specialios tarnybos ir patarė ištikus bėdai netylėti, o kreiptis pagalbos.