Griežtinant greičio viršytojų baudas siūlo daryti kaip estai

2016-04-02, lrytas.lt
lrytas.lt nuotrauka
lrytas.lt nuotrauka

Sausas asfaltas vairuotojams yra tarsi raudona skraistė buliui – vos supratę, kad sniego jau nebus, tuojau pat didina greitį. Ir nesusimąsto apie tai, kad skubėdami kelionės tikslo gali ir nepasiekti.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas sako, kad avaringumo šuoliai kasmet kartojasi.

Sunkias pasekmes turinčių eismo įvykių ypač padaugėja rudenį. Ilgiau trunkantis tamsusis paros metas ir prastėjantys orai yra iššūkis vairuotojams, jie tiesiog nespėja prisitaikyti prie pakitusių sąlygų.

Tačiau pavasaris, eismo saugumo specialistų akimis, taip pat labai pavojingas laikotarpis. Vairuotojai ima važiuoti greičiau, o gatvėse pasirodo motociklininkai ir būriai dviratininkų.

Pagerėjus oro sąlygoms dažniau greitį viršyti yra linkę ne tik lietuviai, tačiau, kaip pažymėjo N. Abukauskas, mūsų šalyje tai labiau juntama dėl per didelės tolerancijos tokio pobūdžio pažeidimams.

Išskyrus vykdomas specialias policines priemones, už greičio viršijimą iki 10 km/val. Lietuvoje nenumatytos administracinės nuobaudos.

Estai skaičiuoja kiekvieną kilometrą

Visų apklausų rezultatai panašūs – greičio viršijimo iki ribos, už kurią jau laukia piniginė bauda, lietuviai nelaiko pažeidimu ir nemano, kad tai galėtų būti pavojinga.

N.Abukauskas norėtų pakeisti vairuotojų supratimą apie leistiną greitį. Anot jo, tai turi būti ne žyma, kurią tarsi būtina pasiekti, o ta riba, kurios nereikia viršyti.

„Mūsų visuomenėje tai vis dar trūkumas. Kitoks požiūris yra, pavyzdžiui, Švedijoje. Jei vienas vairuotojas ten neskuba, ir likę ramiai važiuoja paskui, o nebando parodyti, kad mato kliūtį kelyje“, – esminius skirtumus įvardijo jis.

Saugaus eismo skyriaus vedėjas taip pat pateikė Estijos pavyzdį. Šioje šalyje matuojant greitį įvertinama matavimo prietaiso ir transporto priemonės spidometro paklaida, bet viršydami greitį net keletu kilometrų jau būsite baudžiami.

Kiekvienas viršytas kilometras per valandą Estijoje „kainuoja“ 3 eurus. Tai reiškia, kad viršiję greitį 3 km/val., gausite 9 eur. baudą, 10 km/val. – 30 eur. ir t.t.

Įdomu tai, kad už didžiulį greičio viršijimą baudos yra mažesnės nei Lietuvoje, pvz. viršijus greitį 50 km/val. bauda sieks 150 eur., kai mūsų šalyje minimali bauda už tai yra beveik dvigubai didesnė – 289 eurai.

Tačiau Estijoje veikianti sistema savo neišvengiamumu atgraso vairuotojus net nuo minties taip greitai lėkti. 58 šalyje veikiantys greičio matuokliai baudas apskaičiuoja ir išsiunčia visiškai automatiškai.

Per 2015 metus sistema išsiuntė net 106 tūkst. 412 protokolus už greičio viršijimą.

Daugumą baudų sudaro 9-18 eurų sumos, tai reiškia, kad greitis buvo viršytas, įvertinus paklaidą, tik 5-15 km/val. 

„Tai davė apčiuopiamų rezultatų – dėl greičio viršijimo kylančių eismo įvykių skaičius pastebimai sumažėjo“, – apie Baltijos kaimynų patirtį pasakojo pašnekovas.

Lietuviams šioje srityje dar reikia ūgtelėti.

Greitį viršija ir žiemą

Bendrą transporto srauto greičio padidėjimą liudija valstybinės reikšmės kelių stebėjimas. Prasidedant pavasariui papildomą dėmesį greičio kontrolei skiria ir kelių policija.

N.Abukauską nustebino neseniai atliktų tyrimų rezultatai – pagal juos, pasikeitus sezonams ir nusistovėjus orams, greičio viršijimo tendencijos žiemą ir vasarą yra labai panašios.

„Aišku, vasarą dieną greitis yra didesnis, tačiau vertinant tai, kiek jis turėtų būti mažesnis žiemą, numanomo skirtumo tikrai nėra“, – stebėjosi Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Specialistą labiausiai liūdina tai, kad žmonės dar nevisiškai suvokia jiems gresiantį pavojų. Galbūt nežino, kaip veikia elementarūs fizikos dėsniai?

„Sumontavau žiemines padangas, todėl galiu važiuoti taip pat, kaip ir vasarą. Tačiau taip jokiu atveju negali būti“, – konstatavo pašnekovas.

Netinkamas situacijos vertinimas pernelyg dažnai baigiasi skaudžiais įvykiais. Tačiau ir tai lietuviams nepadeda. Iš svetimų klaidų mokytis jie nenori.

N. Abukauskas greičio viršijimo problemą skiria į dvi dalis.

Vienas svarbus aspektas yra dėl to kylančių eismo įvykių skaičius. Specialistai sako, kad nemaža dalis avarijų susijusios su per dideliu greičiu.

Skaudūs padariniai

Ne mažiau svarbu ir tai, kokie yra avarijų padariniai. Jei tik apgadinamas automobilis, šeima ir valstybė patiria nedidelius nuostolius, tačiau jei greitis buvo viršytas smarkiai, pasekmės gali būti liūdnos, o žala – sunkiai įvardijama.

„Didelis greitis visuomet yra pagrindinė dedamoji, lemianti skaudžias eismo įvykio pasekmes“, – aiškino N.Abukauskas.

Susidurti transporto priemonės gali ir važiuodamos 10 km/val. greičiu, tačiau tuomet net nesvarbu, kuria kryptimi bus smūgiuojama – baigtis nebus tragiška. Net jei bus partrenktas pėsčiasis, mažai tikėtina, kad jis bus sužalotas.

Šiltojo sezono pradžią, anot specialisto, taip pat lydi ir motociklininkų avarijos. Į pirmuosius eismo įvykius jie patenka vos tik pasirodo pirmieji saulės spinduliai.

„Čia vėlgi panaši problema – vairuotojas mažai apsaugotas, o greičiai dažniausiai dideli, todėl ir pasekmės būna skaudžios“, – pavasario rūpesčiais dalijosi N. Abukauskas.

Tuo metu dviratininkams kiekvieną pavasarį tenka priminti, kad judėdami važiuojamąja kelio dalimi jie privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę.

Anot pašnekovo, po žiemos žmonės tai būna pamiršę, tačiau artėjant vasarai dauguma jų įpranta laikytis eismo saugumo reikalavimų.

Toli nenuskubėsi

N. Abukauskas pažymėjo, kad šiuolaikiniai automobiliai yra itin patogūs ir komfortiški ir tuo pat metu dinamiški. Tai vairuotojams sukuria apgaulingą visiškos kontrolės įspūdį.

Tačiau fizikos dėsniai veikia nepriklausomai nuo to, kokią prabangią transporto priemonę vairuojate.

Vis dar gajus mitas, kad keturiais ratais varomas automobilis ne tik intensyviau įsibėgėja, bet ir greičiau sustoja. Tačiau tai netiesa, nes padangų ir kelio sąlyčio paviršiuje atsirandanti trinties jėga nepriklauso nuo pavaros tipo.

Apsilankę įgūdžių tobulinimo centruose vairuotojai dažnai lieka smarkiai nustebinti, kiek pastangų reikia sukontroliuoti automobilį ekstremaliomis sąlygomis. Jie pajunta, ką reiškia būti keleiviu prie vairo.

Kiekvienas vairuotojas pradėdamas kelionę mintimis persikelia į jos tikslą – galvoja, kaip šaunu ir smagu bus susitikti su draugais ar artimaisiais.

Kaip pažymėjo N. Abukauskas, niekas nesusimąsto, kad bandydamas sutaupyti keletą minučių galutinio maršruto tikslo gali ir nepasiekti.

Jo manymu, lietuviams dėl to neturėtų kilti dvejonių. Juk atstumas tarp labiausiai nutolusių šalies miestų – tik šiek tiek didesnis nei 360 kilometrų. Galbūt laiko taupymu lietuviai tik bando pateisinti greičio viršijimą?

„Saugiu greičiu artimuosius pasieksite 15 minučių vėliau, tačiau ar toks laiko skirtumas ką nors iš esmės keičia?“ – retoriškai klausė pašnekovas.


Straipsnio komentarai

Joo2016-04-03
Labai neprotingas greičio ribojimas Lietuvoje. Aiškiai matyti, kad nori pasipinigauti baudomis. Kodėl Vokietijoje greičiai neribojami. Ir patyręs ir nepatyręs vairuotojas privalo vos vos judėti. Vienoks greitis galimas vasarą, ir žiemą. Vienoks ribojimas ar šviečia saulė, ar pusto. Kvaili reikalavimai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-04-02
kam reikalinga tokie vaivorykštiniai valdininkai kurie neturi jokio sveiko proto išskyrūs tą paskutinę perestukinų viltį kažkaip pralįsti "nusirašinėjant". todėl ir šnipinėja visus kaimynus. kas tinka estijai tai nebūtinai bus žalinga lietuvai ypač kai bus implementuota tokių cžvistinių padugnių, kurie neturi žalio supratimo ką reiškia viršus ar apačia. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-04-02
man tai įdomiausia kaip daro estai su tomis cžvistinėmis padugnėmis kurie dėvi apseilėtas gražulio kelnes ir fiktyvias tapatybes? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar jums patinka rugpjūčio orai?