Taromatų sistema jau viršijo jos kūrėjų planus

2016-04-03, lrytas.lt
lrytas.lt nuotrauka
lrytas.lt nuotrauka

Jokių sukrėtimų. Skeptikai spėliojo, kad įdiegus užstato už tarą sistemą parduotuvėse kils sumaištis, tačiau nieko panašaus nenutiko. Užtat Lietuvos aplinkosaugos rodikliai jau šiemet turėtų ryškiai pagerėti.

2013 metais Lietuva į sąvartynus išgabeno 64 proc., užpernai – 60 proc. atliekų. Estija – atitinkamai 16 ir vos 8 proc. Iš kur toks skirtumas?

Viena priežasčių yra užstato už tarą sistema. Estijoje ji veikia jau seniai, o pas mus pradėjo veikti tik nuo vasario.

Tačiau ji tikrai padės atsispirti nuo dugno: jau pirmų mėnesių duomenys viršija sistemos administratoriaus planus, o gyventojai be skausmo įpranta sumokėti užstatą pirkdami gėrimus ir atsiimti jį atgabenę tarą į parduotuves.

Mat dar gerokai prieš pradedant veikti sistemai pirkėjai buvo įspėti, kad už plastiko, stiklo ar skardinę tarą bus imamas 10 centų užstatas, kuris grąžinamas pristačius pakuotę atgal.

Skaičiai nuolat auga

„Kol kas pirmuosius darbo mėnesius galime įvertinti teigiamai – viskas vyksta sklandžiai“, – pasakojo užstato sistemą administruojančios viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas.

Vasarį, kai pradėjo veikti užstato sistema, vien į taromatus sugrįžo 3,6 mln. butelių (iš jų milijonas – vienkartinių), nors tuomet parduotuvėse dar buvo apstu gėrimų, supilstytų į tarą, už kurią nebuvo imamas užstatas.

Patys taromatai buvo išmėginti apie 800 tūkst. kartų. Tiesa, ne visuomet sėkmingai: kai kurie klientai mėgino sugrąžinti seną tarą, ant kurios nėra tinkamų brūkšninių kodų ir naujojo užstato ženklo. Tai jiems nepavyko – tokius butelius taromatai „spjauna“ atgal.

Per tris pirmąsias kovo savaites prekyboje pagausėjus naujų pakuočių vien taromatais jų buvo surinkta per 9 mln. vienetų (vienkartinių – 6 mln.).

Pardavėjai itin sukruto

Pagal įstatymu numatytą tvarką, užstato sistemoje privalo dalyvauti didesnio nei 300 kvadratinių metrų ploto ir kaimo parduotuvės.

Taromatai įrengiami tose vietose, kuriose per mėnesį sugrąžinama 10 tūkst. ar daugiau pakuočių. Praėjusią savaitę jų jau buvo pastatyta 630, tačiau šis skaičius nuolat keičiasi, nes kasdien įrengiama vidutiniškai dar po du.

Negana to, prekybos tinklas „Norfa“ savo parduotuvėse stato nuosavus taromatus, kurių bus apie 70.

Planuojama, kad iki šių metų pabaigos taromatų skaičius priartės prie tūkstančio.

Tačiau kur kas labiau USAD vadovą džiugino mažesnių parduotuvių noras jungtis prie sistemos.

Vietų, kuriose pakuotės surenkamos rankiniu būdu, jau yra per 1370. USAD tokias prekybos vietas aprūpina surinkimo priemonėmis – specialiais maišais, laikikliais.

„Dalis prekybininkų privalo dalyvauti sistemoje, tačiau nemažai yra tokių, kuriems ši prievolė netaikoma, bet jie jungiasi savo noru.

Mes laukiame visų, esame įpareigoti sudaryti visiems vienodas sąlygas ir to laikomės. Iš pradžių manėme, kad pakuočių surinkimo vietų pirmaisiais metais bus apie pusantro tūkstančio, tačiau jau dabar matome, jog jų bus per du tūkstančius.

Tai labai gerai vartotojams, kuriems tikrai patogiau sugrąžinti panaudotą tarą“, – aiškino G.Varnas.

Kai kurie pirkėjai skundėsi iš prekybininkų sulaukę siūlymų gabenti pakuotes ten, kur pirko gėrimus. Pasak USAD vadovo, tai nėra leistina.

„Įstatymas aiškiai numato, kad užstato sistema Lietuvoje yra bendra. Tai reiškia, kad gyventojai gali grąžinti pakuotes visose sistemoje dalyvaujančiose prekybos vietose. Visai nesvarbu, kad ji įsigyta kitur ar net pažymėta konkretaus prekybos tinklo prekės ženklu“, – pabrėžė USAD vadovas.

Grąžintą tarą perdirbs

Pagal USAD planus, šiais metais numatyta surinkti apie 280 mln. pakuočių – 65 proc. nuo visų, patekusių į rinką.

Tiesa, per metus jų prekybos centruose atsiranda daugiau nei 600 milijonų. Tačiau sistema pradėjo veikti ne nuo metų pradžios, o nuo vasario.

Kita vertus, iki gegužės 1 dienos leidžiama pardavinėti gėrimus pakuotėse, kurios nedalyvauja sistemoje. Akylesni pirkėjai netruko pastebėti, kad tokioms prekėms jau siūlomos nemenkos nuolaidos.

Kitų metų USAD planai – susigrąžinti 70 proc. pakuočių (420 mln.), o 2018-aisiais siekiama, kad sugrįžtų 500 mln. vienetų (80 proc.).

Tai – milžiniški skaičiai, nes iki šiol naudojantis atliekų rūšiavimo konteinerių sistema atgal parkeliaudavo tik apie trečdalį į rinką patekusios taros.

Iš parduotuvių surinktos pakuotės toliau keliauja į Vilniaus pašonėje pastatytą skaičiavimo centrą, kuriame jos toliau rūšiuojamos. Išskyrus daugkartinius stiklinius alaus ar kitų gėrimų butelius, kurie grąžinami gėrimų gamintojams.

Į skaičiavimo centrą patekę vienkartiniai stiklo buteliai skirstomi į skaidrius, žalius bei rudus ir smulkinami. Plastikinės ir metalo pakuotės rūšiuojamos ir presuojamos.

„Jau pasirašyta dalis sutarčių dėl pakuočių perdirbimo. Jas pradėsime gabenti šią savaitę.

Stiklas bus perdirbamas mūsų šalyje, plastikas – Lietuvoje ir Latvijoje, o metalinė tara bus gabenama į Vokietiją“, – pasakojo G.Varnas.

Negrįžęs užstatas nėra pelnas

Net ir pažangiausių šalių patirtis rodo, kad sugrįžta ne visa tara, už kurią buvo sumokėtas užstatas.

Laikoma normaliu dalyku, jei dešimtadalis pakuočių nepargabenama į surinkimo vietas.

Mat vartotojams reikia įprasti, kad jos turi būti sugrąžintos nesuglamžytos, nesuspaustos.

Kitaip tiek taromatai, tiek Skaičiavimo centro įranga negalėtų patikrinti, ar tokia pakuotė dalyvauja sistemoje. Be to, būna ir tokių vartotojų, kurie nusispjauna į paliktą užstatą ir butelius ar skardines meta į šiukšliadėžes, iš kurių visa tai keliauja į sąvartynus.

Kai kas mėgina skleisti gandus, kad neatsiimtas užstatas pavirs USAD pelnu. Tačiau to neleidžia net ir viešosios įstaigos statusas.

„Skaičiuokime paprastai: jei negrįš 10 proc. pakuočių, susidarys po centą nuo kiekvienos. Tačiau vien už jų surinkimą prekybininkams mokame daugiau. O kur dar taromatai, logistika ir pan.

Nesugrąžinto užstato neužtenka net pardavėjų paslaugoms padengti, ką ir kalbėti apie visos sistemos išlaikymą, nors ir gausime pajamų už parduotas žaliavas. Iš esmės ši sistema negali uždirbti jokio pelno. Reikia ir gamintojų, ir importuotojų subsidijų jai išlaikyti.

O aplinkosaugos požiūriu, jei pirkėjas negrąžina pakuotės ten, kur priklauso, jis yra teršėjas. Lietuvoje seniai galioja nuostata, kad teršėjas moka“, – aiškino G.Varnas.

Atmintinė vartotojams

Sumokėtą užstatą galima atgauti grąžinus pakuotę į bet kurią prekybos vietą, dalyvaujančią užstato sistemos veikloje. Nesvarbu, ar joje stovi taromatas, ar pakuotės surenkamos rankomis.

Jei taromatas grąžina pakuotę atgal, patikrinkite, ar ant jos tikrai yra užstato ženklas. Taip pat pakuotė turi būti tuščia, nesuglamžyta, o brūkšninis kodas ant etiketės – nepažeistas. Jeigu pakuotė atitinka visus kriterijus, tačiau taromatas jos nepriima, kreipkitės į parduotuvės darbuotojus.

Taromatais surenkama ir daugkartinė tara – stikliniai alaus ir giros buteliai.

Jei taromatas neveikia, reikia apie tai pranešti parduotuvės administracijai. Ji turi nuspręsti, ar pakuotes surinkti rankiniu būdu, ar pasiūlyti vykti į kitą prekybos vietą.

Apie administratorių

Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ steigėjai yra Lietuvos aludarių gildija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija.

Jų investicijos į užstato sistemą siekia apie 30 mln. eurų. Didžioji dalis – apie 22 mln. eurų – buvo skirta taromatams.

Dar 7 mln. eurų investuota į Skaičiavimo centrą, kuriame tiek įranga, tiek rankiniu būdu surinktos pakuotės suskaičiuojamos ir paruošiamos perdirbti.

Į Skaičiavimo centro, kurio plotas siekia 6 tūkst. kvadratinių metrų, įrangą investuota per 2,5 mln. eurų. Čia įdiegtos technologijos leidžia per dieną apdoroti iki 2 mln. pakuočių.


Straipsnio komentarai

silutiskis 2016-04-04
galetu mokesty uz siuksles sumazinti siuksliu tai maziau ismetam Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar jums patinka rugpjūčio orai?