Vainuto seniūnijoje puoselėjamos tradicijos

2016-04-05, Lijana JAGINTAVIČIENĖ
Katyčiuose verbas rišo ir jaunimas.
Katyčiuose verbas rišo ir jaunimas.

Net keturių Vainuto seniūnijos gyvenviečių bei Katyčių seniūnijos aktyvistai skubėjo prisiminti senąsias tradicijas. Jos sužavėjo įvairių kartų atstovus.

Pirmiausia verbų rišimo paslapčių mokėsi gorainiškės ir katytiškės. Gorainiuose susirinko gausus būrys moterų, o Katyčiuose prisijungė ir jaunos merginos. Kaip ir nuo ko pradėti, pasakojo bei rodė Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro vadybininkė Nijolė Stanelienė.  

Verbas pynė iš džiovintų žolynų, įvairių sausučių, kurias per vasarą suruošė edukatorė. Buvo ir tokių moterų, kurios atsinešė ir po kadagio šakelę, nes be jos neįsivaizdavo savo verbos.

N. Stanelienė priminė susirinkusiesiems, kaip rinkti ir kada augalus, kad šie nesupelytų, kur juos laikyti, kaip džiovinti ir tik po to pradėjo rišti verbas. „Pirmiausia sudrėkiname varpas, sausučių kotelius, kad šie rišant nelūžinėtų. Paskui pasiimame pamatinius augalus, kurie turėtų ilgus kotus. Prie jų ir dedame, komponuojame varpas, įvairius sausučius, deriname spalvas,  kol surišame norimo dydžio verbą. Darėme natūralias verbas, augalų nedažėme. Tuo jos ir skyrėsi nuo vilniečių verbų“, - sakė N. Stanelienė. Jai buvo smagiausiai žiūrėti, kad žmonės labai domėjosi, kaip jos daromos, patys mielai ėmėsi verbų rišimo darbų. Edukacinėje pamokoje dalyvavusios moterys neslėpė, kad išgirdo daug įdomių dalykų, o kitiems metams ir pačios stengsis susirinkti įvairių augalų, kad galėtų namuose nusipinti verbas.

Pasak N. Stanelienės, Bikavėnų kraštas unikalus tuo, kad stengiasi išlaikyti senąsias giedojimo tradicijas. Kaimo giedoriai išlydi žmones anapilin su pačių atliekamomis giesmėmis. Tradicija tapo ir tai, kad kasmet prieš Velykas jie renkasi vakare ir gieda įvairias giesmes. Tą jie darė ir šiemet.

Senoviniu būdu – vašku - margučius dažė vainutiškiai. Visi pirmiausia kaitino indelius su vašku, o paskui jį tepė ant kiaušinių. Kaip dailiai išmarginti margutį vašku, mokė ir pasakojo Balčių kaimo bibliotekininkė Genutė Gofmanienė, kuri dar iki Velykų buvo išmarginusi daugiau nei 50 kiaušinių. Išbandė ir marginimą dekupažo būdu. Išsikirpo iš vienkartinių servetėlių zuikučius, juos dėjo prie išvirto kiaušinio ir ant jų užtepė kiaušinio baltymų, kuris paveikslėlius priklijavo.

Gausiai susirinkę vainutiškai stebino savo darbštumu, noru išmokti kažką naujo. Priešmokyklinukas Astijus buvo geriausias pavyzdys – viską pirmasis skubėjo išbandyti ir jam viskas puikiai pavyko.

Po visų edukacinių pamokų niekas neskubėjo skirstytis, mielai tęsė pokalbius prie arbatos puodelio.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

As to ..2016-04-06
Nemaisykit senoves Lietuvos ir dabartines: dabartinej veidmainyste klesti. Juk pats ar pati komentuojat veidmainiskus siandieniniu lietuviu, na tu - isrinktuju, darbelius vardan visu musu likusiuju... Ziuret i veidrodi, matyt, kad kreivas, bet deklaruot esas tiesus - pagrindinis privalumas, deja... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-04-05
tos visos butaforinės bendruomenės labiau panašu ne į lietuvių tradicijas, bet į izraelio kažkokį kibbutz šabloną. lietuvai ir lietuviams svetima tokios vaidmanystės. Komentaras patinka Komentaras nepatinka