Šilutės rajone ir mieste – 3 474 oficialūs bedarbiai

2016-04-14, Lijana JAGINTAVIČIENĖ
A. Šašilkinas sako, jog paskutiniu metu bedarbių vyrų skaičius yra didesnis nei moterų.
A. Šašilkinas sako, jog paskutiniu metu bedarbių vyrų skaičius yra didesnis nei moterų.
Šių metų kovo mėnesį registruoto nedarbo rodiklis Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje, lyginant su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 17,3 proc., o su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 10,1 proc.

Atsiranda sezoninių darbų

Kovo 31 dieną Šilutės darbo biržoje buvo registruota 3 474 darbo neturinčių regiono gyventojų. Per praėjusį mėnesį užsiregistravo 358 darbo ieškantys asmenys. Palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, bedarbių skaičius sumažėjo 40 žmonių, o nedarbo rodiklis – 10,1 proc. punkto.

„Viskas yra logiška. Visada metų pradžioje būna didžiausia bedarbių registracija. Balandį visada bedarbių pradeda mažėti, nes prasideda sezoniniai darbai. Didesnis užimtumas ir atitinkamai mažiau kreipiasi. Vasarą – birželį, liepą, rugpjūtį – didžiausias registracijos sumažėjimas, nes yra sezono įkarštis. Pradeda dirbti UAB „Šilutės automobilių keliai“, UAB „Šilutės polderiai“, kur yra daug laikinų darbų. Todėl priima daug darbuotojų. Spalį darbuotojus pradeda atleidinėti. Spalį, lapkritį ir gruodį didėja bedarbių registracija. Ir taip praktiškai yra kasmet, nes didelę įtaką turi laikini darbai“, - sakė Šilutės skyriaus vedėjas Andrius Šašilkinas.

Jis teigė, jog pastaruoju metu didesnį bedarbių skaičių sudaro vyrai, nors anksčiau šis skaičius buvo vienodas. Šiemet kovo pabaigoje iš viso užregistruoti 2 009 vyrai, t. y. 57,8 proc. visų rajono bedarbių. Šis procentas praėjusių metų atitinkamą laikotarpį buvo 2,5 proc. mažesnis. Moterų, kurios ieško darbo, kovo 31 dieną buvo 1 465, t. y. 42,2 proc. Šis skaičius mažesnis 4,1 proc. palyginus su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. „Taip susidėliojo darbo rinka. Matyt, moterys geriau prisitaiko prie dabartinių darbo rinkos sąlygų ir sėkmingiau įsidarbina“, - svarstė vedėjas. Neatmetama galimybė, jog taip yra ir dėl to, jog beveik visi darbdaviai siūlo minimalų atlyginimą. Mokančių šiek tiek didesnį darbo užmokestį nei minimumą, yra nedaug. Anot specialisto, tai įtakoja stipriąją lytį, kuri ieško geresnio darbo, nenori dirbti už minimalų darbo užmokestį.

Mokomi amato Šilutėje

Regiono darbdaviai ieškantiesiems darbo siūlė 237 laisvas darbo vietas. Laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo 64 vietomis palyginus su praėjusių metų analogišku laikotarpiu.

Per pirmąjį pavasario mėnesį įdarbinti 328 asmenys. Praėjusių metų kovą šis skaičius buvo didesnis. Tuomet darbus rado 110 asmenų daugiau. Nuo metų pradžios darbus gavo 763 bedarbiai.

Kasmet vasaros sezono metu gyventojai vykdo veiklas pagal verslo liudijimą. Kovą veiklas pagal verslo liudijimą pradėjo 52 žmonės. Dviem daugiau nei pernai metų kovą. Šių metų vasarį tokių buvo 38.

Į užimtumą remiančias aktyvios darbo rinkos politikos priemones kovą nukreipti 94 asmenys – 3,1 proc. mažiau nei pernai metų kovą.

Remiamo įdarbinimo programa pasinaudojo 52 asmenys. Parama darbo vietai steigti suteikta 18-ai asmenų. Iš jų 5-ioms įmonėms patvirtinti vietinių užimtumų projektai. Todėl dar 12 asmenų turės darbo vietas. „Skaičiai nedideli, bet vis dėlto bus bent 12 įdarbinta. Tuo pačiu darbdavys galės pasinaudoti materialine pagalba tai darbo vietai  pritaikyti. Ir jiems tai naudinga.  Programa reikalauja 35 proc. savų lėšų“, - teigė A. Šašilkinas. Jis sakė, jog nemažai šilutiškių yra siunčiami mokytis. Anksčiau būdavo problema, kuomet darbo ieškantys asmenys turėdavo vykti į Klaipėdą semtis profesinių žinių. Dabar tai gali daryti ir savo mieste, mat Šilutės darbo birža yra sudariusi sutartis su Šilutės žemės ūkio mokykla, Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla bei mokymų centrais. „Kiekvieną dieną važinėti į Klaipėdą, o ypač kaimo gyventojams, buvo problema. Dabar daug apmokome tolimųjų reisų vairuotojų, floristų, įvairių grožio profesijų. Yra daug įvairių profesijų. Jei bedarbis nori, kaip ir negalime jo atkalbėti“, - tikino vedėjas. Pasak jo, gyventojai, įgiję profesijas, neretai išsiima verslo liudijimus, kurioms skirtą lėšų dalį kompensuoja darbo birža. Įvairių profesijų mokymai yra naudingi, nes net 50 proc. registruotų asmenų neturi jokios profesijos.


Straipsnio komentarai

tai kam ta darbo birža jai siulo darba nepalei išsilavinima o belekoki koki jiem patogu 2016-04-15
visa šilutės apskriti išvarė iš LIETUVOS o dabar dejuoja kad nebėra darbininku JAI JIE SKAIČIUOJA BOMŽIUKUS IR SENOLIUS IR LIGONIU TAI TAIP O KAS BELIKO TOI ŠILUTEI Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Hadis2016-04-14
Tingi dirbti, tai geriau iš pašalpos gyvena. Fu fu fu. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-04-14
o gražulio kelnės. šašilkinas ne lietuviška pavardė. ar turi leidimą gyventi lietuvoje ir skaičiuoti lietuvius? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?