Kur subyrėjo, o svarbiausia, ar išmintingai, ES paramos pinigai

Mintis labai išmintinga

Nesigilinant į Europos Sąjungos esmę būtų galima tik priminti, kad po Antrojo pasaulinio karo pasiūlyta idėja turėti vieną ekonominę, o gal ir politinę erdvę, tapo patraukli. Tad baigiantis XX a. jos dalimi, ar tiksliau Europos Sąjungos nariais, panoro tapti dauguma Europos valstybių.

Į ES buvo priimamos tik tos šalys, kurios gyveno laisvos rinkos sąlygomis bei pasižadėjo laikytis šios sąjungos priimtų taisyklių. Tačiau dėl pačių įvairiausių priežasčių, net ir būdamos laisvos šalys, buvo skirtingai ekonomiškai išsivysčiusios. Bendras (ar bent panašus) ekonominis lygis būtinas buvo dėl to, kad būtų laikomasi konkurencijos tarp šalių principų. O tai vienas iš ekonomikos variklių. Dėl to į ES ėmus pretenduoti daugiau šalių atsirado reikalas padėti joms išsilyginti ekonominius skirtumus. Taip atsirado ES struktūriniai fondai, į kuriuos galėjo konkurso (tai yra konkurenciniu) principu pretenduoti konkrečios šalies įmonės, savivaldybės, pati valstybė.

Kam galėjo būti skirti tie ES paramos pinigai, padedant ES valdininkams, sprendė pačių šalių valdžia, šiuos fondus patikėjusi įvairioms esančios ar savo sukurtoms tam reikalui struktūroms. O biurokratija sudėtinga, nes taip siekiama išvengti netikslingo pinigų panaudojimo, jau nekalbant apie neteisėtus veiksmus.

Tad Ezopo kalba, Lietuvai stojant į ES 2004 m. gegužę, į rankas mūsų šalies vadovams buvo įduota meškerė žuvims gaudyti, o ne pati žuvis, ko išties prieš dešimt metų labai reikėjo.    

ES parama Šilutės rajonui

Į Šilutės rajono savivaldybę nuo įstojimo į ES 2004 m. laikotarpio, buvo investuotos įspūdingos paramos sumos. Dar galima priminti, kad net iki įstojimo finansinė bendrijos parama pasiekdavo šalį ir rajoną. Vienas iš tokių paramos fondų vadinosi ES PHARE. Nebuvo tokios didelės sumos, tačiau tai jau buvo parama, kuri turėjo padėti siekiant narystės ES.

Nuo 2007 metų, Lietuvai jau esant pilnateisei bendrijos narei, septynerių metų laikotarpiui, taip gyvena ES, buvo skirta milijardinė paramos, skirtos susitvarkyti savo gyvenimą, suma. Ir nuo mūsų rajono vadovų, įmonių, organizacijų norų ir sugebėjimų, imti rengti projektai ES struktūrinių fondų paramai gauti. Kaip matosi iš internete esančių duomenų, Šilutės rajonui per minėtą laikotarpį teko 221 milijonas 855 tūkstančiai litų paramos. Tai tik ES dalis, nes pagal reikalavimus, projekto vykdytojams buvo būtina prisidėti savo lėšomis. Skelbiama, kad bendra visų Šilutės rajone vykdomų projektų vertė yra  288 milijonai 279 tūkstančiai litų. Nesunkiai atėmę gauname, kad prisidėti reikėjo 66 milijonais 424 litais (ir čia, ir kitur skaičiai apvalinami, – aut. pastaba).

Dar būtų galima pasakyti, kad iš viso per minėtą septynerių metų laikotarpį jau įvykdyti ar bebaigiami vykdyti 60 ES struktūrinių fondų remiamų projektų. Čia taip pat dar galima paminėti, kad minimi projektai, kurių rengėjai nebūtinai Šilutėje registruoti ūkiniai subjektai. Kaip vieną iš pavyzdžių galima paminėti projektą „Ventės rago ornitologinės stoties rekonstrukcija“, kurio teikėjas ES paramai gauti yra Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Tad turėtų būti aišku, kad bus aptariami pinigai, kurie pateko į Šilutės rajoną.

Prie jau minėtos įspūdingos paramos sumos reikėtų pridėti dar ir lėšas, kurios buvo skirtos per ministerijas. Per Žemės ūkio ministeriją buvo skatinamos kaimo bendruomenės. Šią devynių milijonų paramos sumą turėjo pasiskirstyti pačios bendruomenės. Šilutėje tai vyko per asociaciją „Lamatos žemė“. Kuršių marių žvejams palengvinti vis labiau griežtėjančius ES keliamus reikalavimus dalis ES paramos buvo skirstyta per viešąją įstaigą „Pasienio žuvys“. Jų vykdytų projektų dabar neaptarinėsime.

Įvykdyti projektai

Internetiniame puslapyje, kur skelbiama apie ES struktūrinių fondų remiamus projektus, spalio 23 dienos duomenimis, Šilutės rajone iš tų minėtų 60 projektų 26 yra pabaigti. Ties likusiais pažymėta – „įgyvendinamas“. Tačiau tai gali būti tik pilnai dokumentaliai nesutvarkytas projektas, kaip kad yra, pavyzdžiui, su projektu „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“. Pagrindiniai projekte numatyti darbai baigti dar praėjusiais metais – tuo įsitikinti gali visi, kurie nuvyks į šį kaimą. Greičiausiai nėra iki galo sutvarkyta šio projekto dokumentacija, todėl šis projektas ir nurodomas, kaip dar vykdomas. Gal todėl yra įrašyta neišmokėta dalis numatytos projekto įvykdymui sumos.

Savivaldybės projektai

Daugiausiai ES struktūriniams fondams paraiškų rengė Šilutės r. savivaldybės administracija – net 31. Bendra šių projektų vertė – 61 milijonas 956 tūkstančiai litų. ES indėlis į šiuos projektus – beveik 47 milijonai litų. Savivaldybės administracija, kaip jai turbūt ir dera, daugiausiai tvarkė savo ūkį: tvarkė Rusnės viešąją infrastruktūrą, mokė savivaldybės darbuotojus ir Tarybos narius, rekonstravo Šilutės Naujakurių mikrorajono Karklų gatves, rekonstravo M.Jankaus pagrindinės mokyklos pastatą, rengė Šilutės rajono strateginį plėtros 2015–2024 metų planą, tvarkė H. Šojaus dvaro pastatų kompleksą ir teritoriją, pastatė Šilutės rajono laikino gyvenimo namus ir taip toliau. Galima tik pastebėti, kad tai gyvenimo kokybės gerinimui skirti projektai.

Savivaldybės įmonių projektai

Penkis projektus įgyvendino Šilutės šilumos tinklai. Bendra projektų vertė – daugiau kaip 21 milijonas litų. Bemaž 10 milijonų litų šiems projektams buvo skirta iš ES struktūrinių fondų. Šiais projektais buvo sutvarkytas Šilutės centralizuotai tiekiamos šilumos ūkis ir visiškai pereita prie šildymo biokuru. Tai pažangu ir ekologiška. Be to, šiluma Šilutėje patenka į mažiausių kainų dešimtuką.

Penkis projektus įgyvendino taip pat Šilutės r. savivaldybės įmonė „Šilutės vandenys“. Bendra šių projektų vertė – daugiau nei 56 milijonai litų. 46 milijonai litų skirti iš ES struktūrinių fondų. Šiais projektais daugumoje miestelių bei gyvenviečių sutvarkytas vandentiekis bei nuotekos, kurios jau nebeteršia gamtos ir upes pasiekia išvalytos. Šie projektai susilaukdavo nevienareikšmiškų gyventojų vertinimų, nes įrengus nuotekų sistemą pabrangdavo vanduo, o tiksliau, prisidėdavo nuotekų kaina, todėl ne kartą būta pasipriešinimo jungiantis prie šios sistemos.

Projektai, konkurencijai didinti

Po du projektus parengė ir įgyvendino arba bebaiginėja įgyvendinti profesijas rengiančios mokyklos: Šilutės turizmo ir paslaugų verslo bei Šilutės žemės ūkio mokyklos. Abiejų mokyklų projektų vertė beveik 13 milijonų litų. ES skirta dalis bemaž 11 milijonų litų. Šiais projektais sudarytos palankesnės sąlygos siekti profesijos. Tai jau susiję su būsima konkurencija, nes didžiausia vertybė yra žmonės, o ne staklės, kurias valdyti turi išsilavinęs žmogus.

Konkurencingumui užtikrinti du projektus parengė UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“. Jų bendra vertė – beveik 13 milijonų litų, iš kurių daugiau kaip tris milijonus skyrė pati įmonė. Šiais projektais modernizuota durpių gamyba bei apmokyti darbuotojai.

Uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos marmuras“ įgyvendino modernizavimo projektą už beveik 400 tūkstančių litų. Jiems skirta 314 tūkstančių litų ES parama. Šilutėje veikianti ir korpusinius baldus gaminanti individuali įmonė „Rodana“ bei statybos įmonė UAB „Stamela“ parengė projektus, kuriais buvo skirta ES parama dalyvavimui tarptautinėse parodose. Jos taps žinomesnės Europos Sąjungoje, todėl galės sėkmingiau konkuruoti. ES skirta parama šiems projektams labiau simbolinė, jei lyginsime su anksčiau įvardintais projektais – bendrai iš ES struktūrinių fondų skirta 234 tūkstančiai 661 litas. Štai ir viskas, ką tiesiogiai ar netiesiogiai galima būtų paskirti „meškerei“, o ne „žuviai“.

Gal bus

Viename iš ankstesnių „Pinigo“ puslapio straipsnių buvo pasakojama, kad Šilutėje (Šilutės rajone) nėra ką veikti jauniems žmonėms. Išties – jokių šiuolaikinių įmonių (gal tik AB „Šilutės baldai“ išimtis, - aut. pastaba), kuriose būtų perspektyvu dirbti, o jos gaminiai galėtų konkuruoti Europos Sąjungoje, nėra. Tad lieka tik viltis, kad per ateinantį ir paskutinį ES paramos laikotarpį, Šilutės rajone atsiras fantazuoti nebijančių žmonių, kurie sieks ES paramą išnaudoti „meškerėms“ gauti.