Sąmoningasis ėjimas – geriausias būdas išvalyti mintis

2016-04-18, ji24.lt
„Fotolia“ nuotr. / Mergina parke
„Fotolia“ nuotr. / Mergina parke

Sąmoningasis, arba meditacinis ėjimas, – vienas iš paprasčiausių būdų išvalyti mintis, pajusti kūno ir dvasios harmoniją. Tad, užuot kiurksojusi prie televizoriaus, tinkamai apsirenkite, apsiaukite ir išeikite pasivaikščioti. Tyras oras leis pamiršti kasdienius rūpesčius ir stresą.

 
 

Meditacinis ėjimas, dar kitaip vadinamas sąmoninguoju ėjimu, yra viena iš meditacijos technikų, panašių į jogą ar taiči. Jo esmė – sąmoningas savo kūno padėties, kiekvieno atliekamo judesio ir kvėpavimo jutimas.

Paprastai tariant, užuot vaikščiojus kaip kas dieną, reikėtų eiti lyg pirmą kartą ir laikytis tam tikros technikos, apie kurią papasakosime kiek vėliau. Taigi pasivaikščiojimas po miestą, parką ar kelionė pėsčiomis į darbą, namus gali tapti geru, smagiu ir nesudėtingu būdu pajusti minčių, kūno ir sielos harmoniją.

 

Meditacinis ėjimas kilo iš prieš tūkstančius metų Indijoje susiformavusios pasaulinės religijos budizmo praktikos. Kad ir koks būdavo oras, budistų vienuoliai kelias valandas vaikščiodavo kalnų takais, stengdamiesi pajusti gamtą, pastebėti smulkiausius jos pokyčius, išgirsti tyliausius garsus, užuosti silpniausius kvapus.

Tie pasivaikščiojimai padėdavo jiems tapti atidesniems, sąmoningesniems, susikaupti ir atsipalaiduoti. Juk išmokus galvoti tik apie tai, ką matai ir jauti šią akimirką, dingsta nemalonios mintys, pasimiršta rūpesčiai ir bėdos. O tapę pastabesni budrumo ir aštraus proto neprarandame net kasdienėse situacijose, ne taip greitai pasiduodame stresui, nerimui, lengviau priimame netikėtus iššūkius.

Nuo ko pradėti?

Prieš pirmąjį sąmoningą pasivaikščiojimą ženkite parengiamuosius žingsnelius.

1 žingsnelis – susikaupimas

Kasdien brukamas be galo didelis informacijos kiekis sukelia mūsų galvose chaosą. Norėdami išvalyti mintis ir iš meditacinio ėjimo gauti kuo daugiau naudos, visų pirma turime išmokti susikaupti, sutelkti mintis, nesiblaškyti.

Iš pradžių galite praktikuotis stovėdami vietoje. Keldami vieną koją galvokite tik apie tai, ką darote. Pajuskite žemę, kai vėl koją pastatote. Kasdien žingsniuojame automatiškai, nesigilindami, koks tai jausmas, ir nesidžiaugiame, kad apskritai galime vaikščioti.

Kelis kartus pakartoję šį veiksmą, sutelkite dėmesį į kitus potyrius, pavyzdžiui, į jausmus. Ką jaučiate, kai saulė maloniai glosto veidą ar kai papučia vėjelis? Galbūt iš pradžių visa tai atrodys keista, gal net kiek nuobodu, bet po kelių minčių pastebėsite, kad nurimo jūsų mintys.

2 žingsnelis – atidumas

Užkimšę galvas rūpesčiais ir problemomis, net ir saulėtą vasaros dieną eidami pro gražiausią parką nepastebime žaliuojančių medžių, neužuodžiame svaiginamo gėlių kvapo, negirdime paukščių čiulbėjimo. Taigi, prieš imantis meditacinio ėjimo, kurio viena svarbiausių dalių – sąmoningas aplinkos stebėjimas ir įsijautimas, reikia pasimokyti atidumo.

Sėdėdami ar stovėdami imkite žvalgytis aplinkui. Ką matote? Įsidėmėkite kiekvieno jus supančio daikto spalvą, formą, raštus ir pan. Visas mintis sutelkite tik į tuo metu apžiūrinėjamą objektą. Neleiskite joms nukrypti į kasdienes problemas ar ateities planus. Nenustebkite, jei iš pradžių nepavyks. Štai budistų vienuoliai sako, kad pažaboti mintis geba tik kantriausi.

3 žingsnelis – kvėpavimas

Kvėpavimas – dar viena be galo svarbi meditacinio ėjimo dalis. Nors dažnai net nesusimąstome, kaip kvėpuojame, tai reikėtų daryti sąmoningai. Kitaip tariant, mintimis sekti kvėpavimą. Sakoma, kad lėčiausiai ir giliausiai pavyksta kvėpuoti pilvu, todėl šis kvėpavimo būdas laikomas geriausiu.

Įdomu, kaip jo išmokti? Apsivilkite judesių nevaržančiais drabužiais, atsigulkite ant nugaros, uždėkite rankas ant diafragmos. Kvėpuokite: įkvepiant pilvas turi išsipūsti, o iškvepiant įsitraukti. Mintimis sekite kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą. Juskite, kaip kilojasi ir vėl subliūkšta pilvas, plečiasi ir siaurėja krūtinė. Įsivaizduokite, kaip sugeriate ir atgal išleidžiate oro molekules. Sakoma, kad taip kvėpuojant atsipalaiduojama, nurimstama ir tampama žvalesniu žmogumi.

4 žingsnelis – suvokimas

Prieš pradedant praktikuoti sąmoningąjį ėjimą, labai svarbu suvokti, kad pagrindinis jūsų tikslas – neturėti jokio tikslo. Kitaip tariant, eiti ne todėl, kad reikia kur nors atsidurti, o todėl, kad eitumėte. Gal skamba keistai, tačiau išmokti vertinti procesą, o ne rezultatą – bene didžiausia meditacinio ėjimo nauda. Sugebėjimas mėgautis tuo, ką darome, o ne tuo, ką pasiekiame, yra vienas būdų iš tikrųjų džiaugtis gyvenimu.

Beje, ne visada ką nors darant būna malonu ir lengva, bet iššūkius ir kliūtis reikia priimti kaip proceso dalį. O dar geriau galvoti apie jų kupiną kelią kaip apie galimybę patirti kažką nauja.

Keli patarimai, kaip pradėti

  • Iš pradžių eikite ne ilgiau kaip 15 minučių. Vėliau laiką pailginkite iki valandos, o įgudę galite vaikščioti dar ilgiau.
  • Suplanuokite maršrutą. Pirmiesiems pasivaikščiojimams tiks gerai žinomos, jūsų mėgstamos vietos. Geriausia, kad jos būtų atokiau nuo miesto šurmulio.
  • Nusprendę, kiek laiko vaikščiosite, nusistatykite laikrodžio, mobiliojo telefono žadintuvą. Jam suskambėjus žinosite, kad laikas keliauti namo. Kol dar nepavyksta atsiriboti nuo gatvių triukšmo, į grotuvą galite įsirašyti ramios muzikos. Pagal išklausytų dainų skaičių galėsite orientuotis, kiek laiko žingsniavote.
  • Eidami nesikūprinkite – išsitieskite, atpalaiduokite pečius.
  • Stebėkite kvėpavimą. Kvėpuokite pilvu.
  • Sukoncentruokite dėmesį į tai, kaip juda jūsų kojos.
  • Stebėkite aplinką. Ką matote prieš save? Galbūt namą... Koks jo stogas, kaip sudėliotos čerpės, kokie ornamentai aplink langus? Gal prieš jus statula? Įsižiūrėkite į jos linkius. Ką girdite? Pro šalį bėgančio šuns lekavimą, žaidžiančių vaikų juoką ar spengiančią tylą?.. Įkvėpkite. Gal užuodžiate iš netoliese esančios kavinės sklindantį kavos, šviežių bandelių aromatą? Stenkitės kuo giliau išgyventi visus pojūčius.
  • Neskubėkite. Prisiminkite, kad svarbiausia – ne kelionės tikslas, o ėjimo procesas.
  • Sutikusi draugą ar pažįstamą, elkitės taip, kaip jums tuo metu atrodo geriausia. Jei norite, sustokite ir pabendraukite, jei nenorite kalbėtis, pasilabinkite ir žingsniuokite toliau.
  • Meditacinio ėjimo naudą pajusite tik tada, jei jį praktikuosite reguliariai.

Meditacinio ėjimo nauda

  • Išmokę įsiklausyti į kūno poreikius, jausmus, geriau suprasite užklumpančias emocijas ir nuotaiką. O suprasdami gebėsite kontroliuoti. Taigi visai galimas dalykas, kad paretės pykčio, susierzinimo protrūkiai, lengviau susidorosite su ne itin maloniais netikėtumais.
  • Supratę, kad visos mintys priklauso tik nuo jūsų, sugebėsite blokuoti blogąsias ir skatinti gerąsias. Nuotaika taps geresnė ir jums geriau seksis.
  • Išsilaisvinę nuo informacijos pertekliaus, tapsite kūrybiškesni. Bus lengviau spręsti kasdien iškylančias problemas.
  • Vaikščiojimas – geras sportas. Reguliariai mankštinantis, sustiprės jūsų širdis ir raumenys. Judant smegenys išskiria vadinamųjų laimės hormonų endorfinų, todėl pagerėja nuotaika. Organizmas gauna daugiau deguonies, o jūs – energijos.
  • Geriau miegosite.
  • Sulieknėsite ir tapsite grakštesni.

Straipsnio komentarai

..2016-04-18
tokie straipsniai yra labai elementarus, bet tuo pačiu mirtinai pavojingas aferistinių šlykštynių psichiatrinis ginklas. pradedama nuo to kad įtikinamas žmogus kad jisai nėra sąmoningas, ty kad jisai nebe žmogus. po to jau seka kiti gyvulinimo ir gyvulininkystės etapai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?