Seimas pradėjo svarstyti bankų įkainius mažinsiančio įstatymo projektą

2016-05-06, finmin.lrv.lt
finmin.lrv.lt nuotrauka
finmin.lrv.lt nuotrauka

Seimas po pateikimo pritarė naujai Mokėjimų įstatymo redakcijai ir pradeda svarstyti jį komitetuose. Projektą parengė  Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku, o Vyriausybė jam pritarė.

Finansų ministerija primena: šiuo įstatymo projektu siekiama, kad, jį priėmus, atpigtų bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugų įkainiai, gyventojai aktyviau naudotųsi elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, mažėtų atsiskaitymai grynaisiais.

„Siekiama tikslo didinti mokėjimo paslaugų prieinamumą, sumažinti būtiniausių mokėjimo paslaugų kainas, padidinti mokėjimo įstaigų konkurenciją“, - kalbėjo Seimo posėdyje projektą pristatęs finansų viceministras Algimantas Rimkūnas.

Tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai itin dažnai atsiskaito grynaisiais pinigais, o tokio elgesio priežastys yra ir dideli bankų operacijų įkainiai. Projekto tikslas - šias paslaugas atpiginti. Tai paskatintų žmones aktyviau jomis naudotis, taip pat ‒ ir elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Be to, konkuruodami kainomis, paslaugų teikėjai bus suinteresuoti žmonėms teikti kokybiškesnes, modernesnes ir pigesnes paslaugas.

Svarbiausia Mokėjimų įstatymo projekto naujovė yra pagrindinė mokėjimo sąskaita, vadinamasis mokėjimo paslaugų „krepšelis“.

Lietuvos banko siūlymu, jį galėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį (į bet kurį banką, kredito uniją ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse), neribotas klientui į sąskaitą pervestų lėšų eurais įskaitymas, ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį išgryninimas bankomate Lietuvoje, visos eurų banknotų įnešimo į kliento sąskaitą operacijos banko ar kredito unijos parinktose vietose, pvz., bankomate.

Į „krepšelį“ taip pat įeitų mokėjimo kortelės išdavimas, tvarkymas, atnaujinimas ir atsiskaitymai ja internetu bei prekybos vietose, mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas, uždarymas, elektroninė bankininkystė ir banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos teikiama saugi prisijungimo prie jos priemonė (kodų generatorius ir pan.).

Pagrindinę mokėjimo sąskaitą galės turėti kiekvienas banko, kredito unijos ar elektroninių pinigų įstaigos klientas. Joje esantis paslaugų rinkinys gyventojams kainuos mažiau nei atliekant tokias pat operacijas iš kitų jų turimų sąskaitų. Didžiausią leistiną „krepšelio“ komisinio atlyginimo dydį nustatys Lietuvos bankas.

Atsižvelgiant į nemažos visuomenės dalies finansinį pažeidžiamumą, yra numatytas komisinio atlyginio diferencijavimas. Todėl nepasiturintys, socialinę paramą gaunantys gyventojai (Lietuvoje tokių asmenų yra apie 130 tūkstančių), už minėtą krepšelio paslaugų rinkinį mokės ne daugiau nei pusę Lietuvos banko nustatyto didžiausio komisinio atlyginimo. Visą dydį mokės visi kiti pagrindinės mokėjimo sąskaitos turėtojai.

Atkreiptinas dėmesys, kad vienas gyventojas galės turėti vieną pagrindinę mokėjimo sąskaitą bet kurioje pasirinktoje elektroninių pinigų ar kredito įstaigoje.

Projekte numatyta galimybė vartotojams lengvai ir greitai pakeisti mokėjimo paslaugų teikėją, t.y., perkelti savo mokėjimo sąskaitą iš vieno į kitą.

Tam, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti įvairių mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugų įkainius, numatoma, kad Lietuvos banko interneto svetainėje bus skelbiami visi komisiniai atlyginimai už paslaugas, susijusias su  mokėjimo sąskaita. Taip pat siekiama, kad mokėjimo paslaugų teikėjai vartotojams nemokamai teiktų ataskaitas apie jų sumokėtus komisinius kas pusmetį ir už visus metus.

Mokėjimų įstatymo projektu taip pat įgyvendinamas ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio už atsiskaitymus bankų kortelėmis. Nustatomas 0,2 proc. didžiausias sandorio vertės tarpbankinis mokestis, atliekant mokėjimus debeto kortele, ir 0,3 proc. − kredito kortele. Lietuvoje šio mokesčio dydis buvo nereguliuojamas ir vidutiniškai sudarė 0,94 proc. operacijų vertės debeto kortele ir 1,07 proc. – kredito kortele.

Projektu į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) Mokėjimo sąskaitų direktyvos nuostatos, taip pat įgyvendinamas ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio.


Straipsnio komentarai

..2016-05-06
kas čia per kapitalizmas kur valdžioje įsitaisę reguliuoja net bankų įkainius. Matyt ir tie ir tie yra tose pačiose naguose. Reik nepamiršti kad tam norvegui Breivik'ui lietuviškos bankininkystės įkainiai buvo labai kažkodėl patrauklūs. Jis net specialiai buvo atsibastęs į lietuvą kad atsidaryti sąskaitą tokiame cžvistiniame banke pavadinimu SNORAS. Tarp kitko žodis snoras išsiverčia iš švedų kalbos kaip sniego lavina ar ledo griūtis. Gal tas kitas cžvistėlis makaronų kabintojas snowden'as ir vaivorykštinis storm roof kažkaip siejasi? Tas SNORAS kažkaip ir sugriuvo iš karto po Breivik'o "žygdarbių". Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar jau pakeitėte padangas savo automobiliui?