Pagėgiuose viskas blizga, bet gyventi ten vis dar nėra labai smagu

2016-05-12, Stasys BIELSKIS
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis ir Lenkijos Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas kalbėjo ir apie abiejų šalių regioninės plėtros problemas, ir apie tai, kaip viršaitis neleido Punske įsikurti nė vienam didžiajam prekybos centrui.
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis ir Lenkijos Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas kalbėjo ir apie abiejų šalių regioninės plėtros problemas, ir apie tai, kaip viršaitis neleido Punske įsikurti nė vienam didžiajam prekybos centrui.

Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis nuo 2009 metų yra Europos regionų komiteto narys, nuo 2008-ųjų Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas bei nuo tų pačių metų - ir Tauragės regioninės plėtros tarybos narys. Meras „Šilokarčemai“ sakė norintis viešai pasvarstyti, kokių vis dėlto esama problemų, kai mūsų šalis yra Europos Sąjungos narė. Įvairūs fondai buvo sukurti todėl, kad būtų mažinama atskirtis, pirmiausia – tarp valstybių, o antra – Europos regionų komitetas yra tam, kad sumažėtų atskirtis ir tarp atskirų šalies regionų. Kodėl Pagėgiai vis dar tebėra tarp skurdžiausių šalies regionų, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ten viskas blizga? Apie tai ir kalbėjomės su meru V. Komskiu.

- Tad kur gi slypi ta priežastis, kad Pagėgiuose nėra taip jau labai smagu gyventi?

- Lietuva yra kaip vienas vienetas – regionas, todėl čia ir visa blogybė. Nuo 2020 metų Lietuvoje turėtų būti keletas regionų, nes iki to laiko vien tik sostinė – Vilnius – bus įsisavinusi daugiau nei 75 proc. europinių lėšų. O visa kita Lietuvos dalis dėl tokios paramos tik nukentėtų.

Pagėgių savivaldybė yra paskelbta kaip tikslinė teritorija. Kai prasidėjo 2014-2020 metų paramos laikotarpis, mes manėme, kad tikslinė teritorija Pagėgių krašte reiškia tai, jog čia galės investuoti verslininkai, kad jie lengviau gaus lėšų. Kas iš tikrųjų yra tikslinė teritorija, sužinojome, kai iš Vidaus reikalų ministerijos gavome 3 mln. eurų, už kuriuos įsirengsime turgavietę, gatves šalia jos, prieigas, gražias vietas. Bet mes, Savivaldybės vadovai, dabar matome, kad tomis gražiomis gatvėmis ir aikštėmis greitai nebebus kam vaikščioti – nebeliks žmonių. Kaip tikslinei teritorijai turėjo būti čia skirta lėšų, kurias atvykęs gautų verslininkas. Jų jis negali pasiimti niekur kitur, nes tik čia, Pagėgiuose, neva tikslinėje teritorijoje, reikia kurti naujų darbo vietų.

Ir dar - dėl ko reikėtų investuoti Pagėgiuose ir kurti čia daugiau darbo vietų. Vis dėlto Vilniuje ir čia atlyginimai ir pragyvenimas labai skiriasi, o, pavyzdžiui, šiukšlių tvarkymo ir vandens tiekimo kainos tokiose mažose savivaldybėse yra žymiai didesnės. Kai kūrėsi regionai, tokie kaip Tauragės, buvo kalbama, kad tame regione bus vienodos ir vandens, ir atliekų tvarkymo kainos, o dabar kas iš to, kad mes esame tokiame regione. Pati Tauragė paramos lėšomis buvo išpuoselėta, kad įsikurtų kaip regiono centras – tuo metu į Tauragę buvo investuota daugiau nei 50 mln. litų. Tokių regionų kaip Tauragės Lietuvoje yra septyni. Bet po to, kai tuos pinigus gavo, regionų centrai pasipuošė, jų aikštės tapo gražesnės. O kai šiandien pas mus Pagėgiuose šiukšlės ir vanduo tapo brangesni nei Tauragėje, man kyla klausimas – kam iš viso tie regionai reikalingi?

Įsivaizduokite, Tauragės regiono tarybą sudaro keturių savivaldybių merai, vicemerai ir vienas valstybės deleguotas asmuo. Ką dabar visi merai daro? Kiekvienas tempia pinigus į savo pusę. Gerai, kad mes Tauragės regione esame keturiese, tai dar pasidaliname. Bet paimkime kitą pavyzdį – Klaipėdos regioną, kur yra septynios ar aštuonios savivaldybės. Kaip ten reikia pasidalinti paramos lėšas? O jeigu partiniu lygiu į regioną patenka perpus daugiau kokių socialdemokratų, konservatorių arba kitos partijos atstovų, ir jeigu jos nesusitaria, tai pavyzdžiui tokia Šilutės ar kita savivaldybė gali išvis negauti tų pinigų.

- Neseniai su Lenkijos Respublikos Punsko valsčiumi Pagėgių savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Kaip ten sprendžiami regionų reikalai?

- Ten rašomi projektai yra įvertinami balais. Jeigu kuri Savivaldybė ten labai nori, kad projektas būtų patvirtintas, gali prisidėti 10, 20 ar 30 proc. savų lėšų - ir kuo daugiau jų prisidės, tuo daugiau gaus balų. Pas mus ta sistema atrodo gerai tik tol, kol gražiai yra pasidalinami pinigai. Bet tai yra valdiški pinigai. Pagėgiuose gražių gatvių ir aikštelių nebeužtenka, reikia, kad ir verslas čia ateitų. Pažiūrėkime, koks yra pavyzdys, pavyzdžiui, Estijoje. Ten įmonės, gavusios pelno, neapmokestinamos pelno mokesčiu, jeigu tas pelnas lieka įmonei arba išmokamas atlyginimų pavidalu. Tai galėtų ir mūsų Vyriausybė priimti panašią tvarką, juk Pagėgiuose ir atlyginimai yra mažesni. Pavyzdžiui, gavo kuri nors įmonė 10 tūkst. eurų pelno, tai 1,5 tūkst. turi sumokėti pelno mokesčio. O jeigu ta įmonė tą pusantro tūkstančio savo darbuotojams išmokėtų kaip premijas, pakiltų žmonių atlyginimai.

Kol kas aš Lietuvoje nematau, kad būtų skatinami regionai. Tik garsiai nuskambėjo, jog 2014-2020 metų laikotarpiu lėšos ateis į regionus. Padarytos tikslinės teritorijos, bet kas jos tokios? Pasidomėjome Ūkio ministerijoje, koks yra skiriamas finansavimas verslininkams. Pasirodo, nemažai skiriama inovacijoms, o tai reiškia, kad veikianti įmonė vietoje vienos technologijos padaro kitokią technologiją, pavyzdžiui, įsigyja robotą... Kai Vilkyškių pieninė įsigijo keturis robotus, šešiasdešimt žmonių atleido iš darbo. Nepakyla net darbuotojų atlyginimai, ir tai vadinama inovacijomis.

Tokiai kaip Pagėgių savivaldybei reikalingas naujas verslas. Kalbuosi su vienais verslininkais iš Klaipėdos – jie sutinka investuoti Pagėgių pramoninėje zonoje ar kitoje vietoje bent du milijonus eurų, bet sako: „Mums reikia europinių lėšų“. Bet, deja, tokių europinių sumų Ūkio ministerijoje nėra, yra tik jau veikiančioms įmonėms. Žemės ūkio ministerijoje – maži projektai, maždaug tik po 200 tūkst. eurų. Ir jie tinka tik smulkiems ūkininkams...

- Važinėjate ir po kitas užsienių šalis. Kaip ten vykdoma regioninė plėtra?

- Toje pačioje Lenkijoje apie 30 proc. pinigų yra perskirstoma. Pas mus – tik iki 14-15 proc. Lietuvoje vienoms įmonėms duoda pinigų, o kitas sunaikina – tai nėra darbo vietų kūrimas. Jeigu vienas pasistatė, pavyzdžiui, kepyklėlę už pinigus iš paskolos, šalia kitas gavo lėšų inovacijoms – pradėjo dirbti naujomis technologijomis. Aišku, tas, už skolintus pinigus pasistatęs kepyklėlę, bankrutavo – dirba paskutinysis, su naujomis technologijomis. Bet naujų darbo vietų jis juk nesukūrė...

Štai Punsko valsčiaus viršaičio Vytauto Liškausko paklausiau, kodėl Punske nėra didžiųjų prekybos centrų. Viršaitis paaiškino, kad Punske yra tik aštuonios mažos parduotuvės ir jos išlaiko aštuonias šeimas. „Jeigu žmonės nori didžiųjų prekybos centrų, tegul važiuoja toliau – už 20 kilometrų. Aš neleidžiu sunaikinti tų mažųjų parduotuvių“, - teigė V. Liškauskas. Jis tikrai turi tokią teisę neleisti, o pas mus nei meras, nei Savivaldybės administracija tokių galių neturi. Štai ir Pagėgiuose pastatyti „Norfą“ nereikėjo jokių sutikimų, „Norfos“ bendrovei reikėjo tik žemės ploto pastatui pastatyti. Dar gerai tai, kad Pagėgiuose yra tik vienas prekybos centras...

Jeigu Pagėgiuose įsikurtų naujas verslas, atsirastų darbo vietų, būtų didesni atlyginimai, tai ir kiti verslininkai taip pat turėtų pakelti atlyginimus. Dabar, kai čia nesikuria naujos rinkos, tai visų atlyginimai minimalūs, pragyvenimas blogėja, todėl žmonės pamažu iš čia ir išvažiuoja.

Matant užsienio šalių patirtį, 2014-2020 metų laikotarpis  manęs nenustebino, o tik nuvylė.

Būtų gerai, jei Pagėgiuose kuris nors verslininkas įkurtų iki 100 naujų darbo vietų. Pirmiausia pas jį geriausieji darbininkai atbėgtų iš kitur. Pas tuos, kurie moka mažesnius atlyginimus, ateitų blogesni darbuotojai – tokia yra tendencija, arba turėtų ir kiti kelti atlyginimus. Aš manau, kad dar yra žmonių, kurie norėtų dirbti – juk vieni truputį ūkininkauja ir dar kažkam kažkur padirbėja, jie tikrai galėtų tapti puikiais darbuotojais. Jiems dabar, kai mokamas tik minimalus atlyginimas, neapsimoka dirbti – geriau gauti pašalpą. Ir nereikia manyti, kad visi tik ir geria, yra dar darbščių žmonių. O kad būtų didinami atlyginimai, reikia įmesti į rinką naują „žaidėją“, kuris mokėtų didesnius atlyginimus, ir pas jį ateitų darbščiausi ir gabiausi žmonės. Ateitų ir iš Savivaldybės administracijos, kur nėra dideli atlyginimai ir už kuriuos neįmanoma namus pasistatyti... Rinka yra tokia, kad kartais galima ir priversti mokėti didesnius atlyginimus.


Straipsnio komentarai

iš toliau2016-05-14
Cigaretė rūksta, dūmas dvelkia nesveiku pavydu. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
cigarete2016-05-14
Pagegiuose klesti broliu Grimu verslas ir nauji ''zaidejai'' nepageidaujami Komentaras patinka Komentaras nepatinka
iš toliau2016-05-13
toks jausmas, kad komentuoja ,, etatiniai,, niurzgaliai, kuriems viskas blogai, kurie mažiausiai prisideda prie gėrio ir darbo vietų kūrimo. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
.. to Jooooo 2016-05-13
eik geriau mūsiškių laisvinti nes vėl nebelaisvi. vaivorykštės prispaudė. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Jooooo2016-05-13
Stasy, baik dėlioti ne savo straipsnius, taigi tu tokių ilgų nerašai, nors kartą į mėnesį pasirodyk Pagėgiuose ir rašyk teisybę bei problemas, o ne liaupses. Jau nusibodo tokie. Kai Kuturys iškelia problemą ir paklausia Mero ką padarė, kad sumažėtų nedarbas, kodėl verslas neina į Pagėgius, kodėl tuščia Pagėgiuose ekonominė zona, toj atsiranda tipo tavo straipsniukas, kaip viskas blizga, nors per mero ataskaitos tvirtinimą tavęs nebuvo, kodėl? Ten daug klausimų buvo ir įdomių, tačiau tavo jokios žinios? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
O SKUNDIKU PAS JUOS ANT KIEKVIENO KAMPO 2016-05-12
KAS KAD BLIZGA BET UŽTAI DARBU NĖRA KIEKVIENAS ISIKIBES Į SAVUS DARBUS KAIP Į PASKUTINI ISIGELBĖJIMO ŠIAUDA O JAI KA IR IŠMETA TAI BELIEKA TIK PAS U UKININKA Š MEST Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-05-12
koks čia verslas kai tik bandoma susikurti stogą ir užsitikrinti priedangą kad gauti kažkokią paramą? argi tai ne elementarus pinigų plovimas? turėtų valdžios žmonės moketi atskirti pelus nuo grūdų ir nevadinti tokių dalykėlių verslu - tai labiau tiktų pavadinimas trojos arklys. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-05-12
rakštisteiniai ostapinininkai važinėja vienas pas kitą į pasimatymus kad paglamonėti vaivorykštes. dar is susikuria visokias priedangas kad nukreipti dėmesį į rašliavėlių skaitymus. kiek bešlifuosi ir beblizginsi vis tiek smirdės tie dalykėliai kuriuos paprastai visi nuleidžia pasroviui, nors ir tai negera analogija. anksčiau būdavo labiau lokalizuoti tie vyruku pasimatymai po visokiomis kitokiomis priedangomis, matyt dabar logistika ir transportas išsivystė ant tiek kad gali rutuliotis net per sienas. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?