Domėjosi Panemunės gyventojų saugumu

2016-05-16, Jonė Jankauskienė
Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste.
Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste.

Pirmadienį į Pagėgių savivaldybę atvykęs Seimo narys Bronius Pauža domėjosi vakarinio šalies pakraščio saugumu ir pasienio teritorijų žmonių gyvenimu. B. Paužos nuomone, ekonominių šalies interesų apsauga labai priklauso nuo Panemunės gyvenvietėje įsikūrusių valstybės įstaigų padalinių veiklos.

Anot parlamentaro, Panemunės pasienio kontrolės punkto, muitinės bei veterinarinės kontrolės posto pareigūnai ne tik atlieka savo tiesiogines pareigas, bet ir suteikia gyvybingumo arčiausiai sienos esančiai Panemunės gyvenvietei, kur beveik nebeliko jokių kitų valstybės įmonių.

Susitikęs su Panemunės muitinės posto viršininku Valentinu Majausku Seimo narys domėjosi Panemunės aplinkkelio ir tilto per Nemuną statyba. Lietuva jau baigė Panemunės aplinkkelio statybą, laukiama, kol Rusijos Federacija baigs vykdyti savo darbų dalį. Tikimasi, kad pradėjus veikti didžiausiam „Rambyno” pasienio kontrolės punktui, Panemunėje sumažės oro tarša, triukšmo lygis, vibracija ir avaringumas.

Panemunės pasienio veterinarijos posto vedėjas Edvinas Kriščiūnas Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją B. Paužą supažindino su į Lietuvą įvežamos mėsos mėginių paėmimo ir ištyrimo procedūra, išsakė verslui ir veterinarinei kontrolei kylančias problemas.

Tą pačią dieną Seimo narys susitiko su Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku  Alvydu Mikašausku. Darbas padidintos rizikos - potvynių zonoje, pasienio teritorijose - reikalauja itin gero ugniagesių gelbėtojų profesinio ir techninio pasiruošimo, todėl Seimo nariui buvo svarbu išgirsti, kaip ugniagesiai pasirengę ekstremalioms situacijoms, kiek jų veiklai įtakos daro savanorių pagalba.                   

„Atokių teritorijų gyventojams labai svarbu greitai sulaukti profesionalios pagalbos, todėl pernelyg dažnai akcentuojant, kad ugniagesius  keis savanoriai, visuomenėje pasėjama nereikalingo nerimo. Už gyventojų saugumą atsako ne savanoriai, o valstybė“,- sakė Seimo narys  B. Pauža.

Apie socialinį ir ekonominį kaimo žmonių saugumą, pasitikėjimą ateitimi ir prisitaikymą prie kintančių rinkos sąlygų kalba sukosi ir susitikime su žemės ūkio bendrovės „Piktupėnai” pirmininku Alvydu Lešinsku, fermų darbuotojais, mechanizatoriais. Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas B. Pauža pasidžiaugė, kad bendrovėje dirba net 46 kaimo žmonės.

„Kai kalbame apie  valstybės, taigi ir gyventojų saugumą, labai svarbu, kad žmonės turėtų galimybę realizuoti savo sugebėjimus, jaustų pasitenkinimą ta veikla, kuria užsiima. Darbas suteikia gyvenimui prasmę, buvimas kolektyve sujungia socialiniais ryšiais su valstybe - seniai pastebėta, kad dirbantys žmonės ir stipresni, ir sveikesni, todėl labai džiaugiuosi, kad žemės ūkio bendrovė „Piktupėnai” šiais nelengvais laikais neatsisako gyvulininkystės, neatleidžia darbuotojų, o ieško galimybių efektyviau tvarkyti ūkį”,- po apsilankymo bendrovėje sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

..2016-05-16
saugumu domisi tik tie kam saugumas yra kažkas neaiškaus ty iškreipta sąvoka. saugumu nesidomima, nes tada saugumas pradeda domėtis domėtojais. tarp kitko perskaičius paužos vrk biografiją yra daug klausimų. vienas iš jų - kodėl nėjo tarnauti į kariuomenę? gal buvo susiveikęs kokią nors pažymą ar baltą bilietą? stovėsena tikrai keista - tarsi būtų ne kaime gyvenes bet kažkokiame vaivorykštiniame vienuolyne Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kiek planuojate išleisti pinigų kalėdinėms dovanoms?