Didėja praraja tarp gerų ir blogų mokyklų

2016-05-14, lrytas.lt

Paskelbti nauji vidurinių bei aukštųjų mokyklų reitingai didelių staigmenų nepateikė, bet ir nesuteikė pagrindo jais džiaugtis.

Mokslo įstaigų rikiuotė menkai pasikeitė – pirmauja tie patys kaip ir pernai universitetai bei gimnazijos, tik vienu kitu atveju lyderiai apsikeitė vietomis. Tačiau krinta į akis ir švietimo strategus sunerimti verčiantys reiškiniai.

Pirmiausia kyla klausimas, ar nesmunka bendras visos švietimo sistemos pamatais laikomos vidurinio mokslo grandies mokymo lygis. Nekalbama apie geriausių gimnazijų sąrašuose esančias mokyklas – jų auklėtiniai tebėra motyvuoti, aukštais balais išlaiko egzaminus.

Bet mokinių žinių patikra rodo, kad didėja praraja tarp gerų ir prastų mokyklų, auga atotrūkis net tarp atskirų savivaldybių švietimo lygio.

Pagal abiturientų išlaikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatus pirmauja didmiesčiai: Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys ir Klaipėda. Rikiuotę pagal gyventojų skaičių kiek suardė tik uostamiestis, trečias dydžiu, bet atsidūręs penktoje vietoje pagal abiturientų žinias.

Aišku, toje pačioje savivaldybėje yra ir gerų, ir labai prastų mokyklų. Vilniaus regione geriausių ir prasčiausių mokyklų moksleivių žinių lygis gali skirtis net tris kartus.

Pasitaiko atvejų, kai tame pačiame rajone vos per porą kilometrų viena nuo kitos esančios mokyklos skiriasi kaip diena nuo nakties, nes vienur sukurta mokytis skatinanti aplinka, užkirstas kelias patyčioms, dirba mokinius motyvuoti gebantys mokytojai, o kitur – ir pastatas aptriušęs, ir vaikų mokslai mažai rūpi net pedagogams.

Nors mokymosi sąlygos labai priklauso nuo konkrečios mokyklos vadovų ir bendruomenės, mokinių žinių patikrinimo rezultatų vidurkis rodo ir didžiulius švietimo lygio skirtumus tarp savivaldybių.

Antai visoje Kalvarijos savivaldybėje dešimtokų lietuvių kalbos ir matematikos žinių patikros rodiklis pagal dešimtbalę sistemą nesiekė net 4 balų.

Išvydę kai kurių mokyklų rezultatus švietimo ekspertai net stvėrėsi už galvos. Pavyzdžiui, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinėje mokykloje matematikos žinių vidurkis 1,67, Ukmergės „Šilo“ pagrindinėje mokykloje – 1,9 balo. Panaši padėtis ir Kalvarijų Jurgėnų bei Elektrėnų „Ąžuolyno“ mokyklose.

Tai reiškia, kad šių mokyklų dešimtokai visiškai nemoka matematikos, nesugeba išspręsti net ir tokių elementarių užduočių, kaip suskaičiuoti, kiek valandų turi trys savaitės, nors galėjo naudotis skaičiuotuvais.

Iš viso net 40 šalies mokyklų ne tik matematikos, bet ir lietuvių kalbos dešimtokų žinių patikros rezultatai tiesiog tragiški – bendras šių dalykų vidurkis nesiekia ir 4 balų.

Lietuvių kalbos rodikliai truputį aukštesni nei matematikos, bet juos šiek tiek kilstelėjo už kalbėjimo užduotį skiriama balo dalis, o raštingumo lygis, tiksliau, visiškas neraštingumas, švietimo specialistus varo į neviltį – beraščiai moksleiviai gramatikos ir stiliaus klaidų sugeba padaryti daugiau, nei būna žodžių jų parašytame tekste.

Reitingų sudarytojai pareiškė jaučiantys liūdesį, o kai kurioms mokykloms esą savo pavadinimo iškabą reikėtų pakeisti žodžiu „gėda“. Bet paradoksas, kad šių mokyklų vadovai nė nesupranta, kodėl reikėtų gėdytis, aiškindami, kad jų vadovaujamose įstaigose visai gera padėtis.

Jie labiausiai bijo, kad auklėtiniai neišsilakstytų – nepereitų mokytis kitur, todėl vengia viešinti testų rezultatus, slepia bendrus mokymosi rodiklius net ir nuo mokinių tėvų.

Vis dėlto yra mokyklų, kuriose iš 100 pradėjusių mokytis vaikų vyresnėse klasėse telieka pusė ir tokio didžiulio jų nubyrėjimo negalima aiškinti vien emigracija. Aišku, kad rūpestingesni tėvai perkelia savo vaikus į geresnes mokyklas.

Gal švietimo sistemai ir naudinga, kad vyksta vadinamasis balsavimas kojomis, bet jį turėtų lydėti ir organizacinės priemonės – beviltiškai prastai mokinius rengiančias mokyklas reikėtų pertvarkyti ar uždaryti.

Kita vertus, mokinių migracija iš prastesnių į geresnes mokyklas dar labiau didina jų lygio skirtumus, sukuriami savotiški nemotyvuotų, nieko nesimokančių mokinių ir abejingų, pavargusių mokytojų rezervatai.

Geriausiais pasiekimais išsiskiria mokinius atsirenkančios mokyklos ir jų rikiuotė mažai keičiasi jau ne vienus metus – tai Vilniaus licėjus, Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos.

Matyt, reikia Lietuvai ir tokių mokyklų, kuriose būtų sutelkti gabiausi mokiniai, nors jų atrinkimas vis dar švietimo specialistams kelia abejonių, ar tai suderinama su demokratijos ir lygybės principais.

Vis dėlto ypač turėtų būti remiamos mokyklos, kurios nesiima mokinių atrankos, bet sugeba juos ne ką prasčiau parengti nei elitiniai licėjai ir gimnazijos. Tuo garsėja Klaipėdos licėjus, Panevėžio J.Balčikonio ir Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos, dar kelios mokyklos.

Jų patirtis turėtų būti analizuojama ir skleidžiama šalyje, nes tai pavyzdžiai, rodantys, kad įmanoma sukurti gerą mokymosi aplinką, garantuoti aukštą žinių lygį ir neturint išskirtinių sąlygų.

Neabejotina tiesa, kad mokyklos sėkmės receptas – profesijai tinkantys, kvalifikuoti pedagogai. Tačiau nepakanka vien gerų norų, kad jie ateitų į mokyklas. Reikia valdžios pastangų, be abejo, ir didesnio švietimo finansavimo, kad mokytojo profesija taptų prestižinė.


Straipsnio komentarai

Seip2016-05-15
Jai jau 4klasei vaikai patire stresa laikydami standartizuotus testus, tai ka jus norit pasiekti 10 ir 12klasei,atbuko vaiku prpoai nuo tokio spaudimo mokslu, pirmiausia vaiku teises panaikinkit ir leiskit mokytojuij buti mokytojų o ne kad jy zemintu, ir baikit isradineti nauja mpkslo sistema, KETVIRTOKAS JAU LAIKO EGZAMINA VAIKAS VERKIA. ATSIKELES RYTE BOJO EITI Y MOKYKLA KA JUS DAROT VAIKAM STRESA YVAROT,
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Edvinas2016-05-15
aš nesuprantu tie kurie rašo jog jau turit balų vidurkius . Niekas nėra net viešai paskelbės kas kiek surinko tašku ir ant kiek parašė pažimį tad nenusisvaikit.. Rašot savo balus iš oro ar iš kokio .... Nepudrinkit žmonėm smegenų.. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Visur tos pačio problemos2016-05-14
http://www.silokarcema.lt/naujiena/5019_silutes-rajono-desimtokai-neria-i-bedugne.html
"Šilutės Martyno Jankaus pagrindinėje mokykloje lietuvių kalbos patikrinimo metu pasiektas 4,27 balo vidurkis, matematikos – 1,67. Visų matematikos užduočių niekam nepavyko įveikti. Čia iš 30 mokinių vienas įvertintas šešetu. Net devyniolika asmenų gavo po 1 balą. Lietuvių kalbos patikrinimo geriausias rezultatas - 7. Šiuo balu įvertintas vienas mokinys. Dviejų žmonių žinios įvertintos dvejetais.

Šilutės Pamario pagrindinėje lietuvių kalbos žinios patikrintos 25 dešimtokams, jų gautų balų vidurkis – 4,24. Vienas žmogus gavo šešetą. Žemiausias įvertinimas – trejetas. Juos gavo trys mokiniai. Matematikos patikrinimo vidurkis – 2,16 balo. Trys žmonės įvertinti penketais, devyni - kuolais. Dvejetukininkų buvo dešimt.'
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Linas2016-05-14
Kalti ir mokytojai,. Mokinaus Jankaus mokykloje, tai neisaiskindavo matematikos, perejau i kita mokykla stebuklingai suprast pradejau, db studijuoju aukstaja matematika Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Košmaras 2016-05-14
Jei vienose mokyklose vaikai mokinasi, o kitose ne, tai TIK mokyklos direktoriaus kaltė. Kokia atmosfera kolektyve, kokios vertybėmis ir tikslais vadovaujamasi tik nuo vadovybės priklauso. Debilu kalvė -3 vidurinė. .... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Rugilė2016-05-14
Ir kodėl reikia kaltinti direktorius,mokytojas ar panašiai?!Juk kalti yra vaikai jog nesimoko na taip kai kurioms mokytojoms nesvarbu vaikai mokinasi ar ne.Bet kaikurios mokytojos labai rūpi jos mokina vaikus bet ką jiems padaryti jog jie nesimoko?!? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Angelė2016-05-14
Yra ir tokių tėvų, kurie sakant mokytojai, kad vaikui reikia pasistengti ar padėti, kad gautų geresnį pažymį, pasako, kad džiaugiasi, kad nors tiek gavo jų vaikas. Čia reikia ir tėvų įdirbio, o ne vien mokytojus kaltinti. Ir šiaip sistema yra prasta vien dėl to, kad tik atsiskaitymai vyksta po praėjusio skyriaus, niekas neklausinėja kiekvieną dieną. O kai kontroliniai vienas po kito prasideda, tai ir vaikams nebetelpa į galvas visa informacija. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-05-14
nėra jokių gerų ar blogų mokyklų ir nėra jokios prarajos. yra tik mūsiškių mokyklos, yra savų ir saviakų mokyklos, na ir vietinių mokyklos. kad būtų viskas įdomiau visur veikia viskas pagal mokinių krepšelių diktatūra ir visur pilna rakštisteininių tapatybių. viskas lygiai taip pat kaip ta vanagaitė vanagavosi. negalvokit kad jinai neapdainavo šių dienų vanagystinių trikampysčių. Įdomu kaip sekasi tiem "sirams" kurių čia su NATO lėktuvais prigabeno prieš porą metų. Ten irgi buvo nemažai mokyklinio amžiaus vaikų tarp jų. Sakė kad krikščionys bėga nuo musulmonų. Davė rūpintis tiems cžv liurberoniniems kryžiuočiams, bet kai nuvedė į bažnyčią visi paėmė ir nusimovė batukus. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Prie ko čia direktorius?2016-05-14
O kodėl niekas nekalba apie priežastis? KODĖL?! Lietuva ritasi į bedugnę? Ar tai ne politikos pasekmė? Švietimo sistema seniai supuvusi. Mokytojas neturi jokių teisių, žeminamas ir bijo, kad tik koks mokinys ar mamytė nepasiskųstų, kad iš to vaiko reikalaujama, mat jis turi visas teises, tik ne pareigas. Dauguma mokinių tiesiog "eina" į mokyklą. Ar rūpi jie bent savo tėvams? Geriausieji emigravo, liko kas geba prasimušti arba nevykėliai. Kas rodoma per TV? Užtenka pažiūrėti TV laidas "TV pagalba", "Pagalbos skambutis" ir visa Lietuva kaip ant delno...juk tai mes patys ir mūsų vaikai. Kokia politika, tokia ir visuomenė. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
anonimas2016-05-14
Nieko nuostabaus galetu janku isvis uzdaryt, prisiminus kokie ten mokytojai tai fui net bloga daros, sawo vaiko gyvenime ten neleisciau Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Košmaras 2016-05-14
Tokiam mokyklos direktoriui tik gerą pendeli į subine. Man atrodo, kad direktoriauja apie 30 metų. Koks direktorius, toks ir rezultatas.. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Gorelė2016-05-14
Martyno Jankaus vidurinė mokykla, iki reformos, buvo gerą vardą turinti mokykla. Po reformos, kai į gimnazijas galima patekti su neaukštu vidurkiu, mokykloje liko patys siplnausi mokiniai, kurie neturi motyvacijos mokytis. Čia manau yra ir tėvų atsakomybė, kad nepriverčia vaikų mokytis. Mokytojams užuojauta, kad tenka dirbti tokiomis sąlygomis. Reikia programų, kaip vaikus paskatinti siekti mokslo indivdualiai ir atsakingai, socializuotis, ugdyti atsakomybę.
Pamario mokykla irgi taip pat vertinama t.y. prasati, tačiau žiniasklaidoje neviešinama.
Norėčiau palaikyti M.Jankaus mokytojų kolektyvą.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
VA taip2016-05-14
Čia faktas, kad Jankuje visiški degradai ir asocialių šeimų vaikai pasilieka, kuriems ant mokslų visiškai nusispjaut. Kiekvieną rytą su jais tenka autobusais važiuot, tai baisu, ką išdarinėja. Net elementaraus atsakomybės jausmo neturi. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Anubis2016-05-14
Jūs man, durnam, paaiškinkit, kaip įmanoma mokyklai turėti 1,67 vidurkį? Čia net penkių balų sistemoje didi gėda būtų. Gal tiesiog ant durniaus atėjo, šypseną nupiešė ir išėjo. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?