Cigaretės vilionės – kaip atsilaikyti tas lemtingas 7 sekundes?

2016-05-15, 15min.lt, voxart.lt
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Rūkymas
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Rūkymas

Kalbant apie priklausomybes (narkotikų vartojimą, alkoholizmą, priklausomybę nuo azartinių lošimų arba darbo) medikai vienbalsiai tvirtina – reikia keliauti pas specialistus ir nedelsiant gydytis. O kaip su rūkoriais? Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje kasdien rūko kiek daugiau nei 30 proc. vyrų ir 12 procentų moterų.

Ir nors jiems prisidegus cigaretę retas prieis pamokyti „Gal tu eik gydytis...“, medikai teigia, jog mesti rūkyti yra labai sunku – valios pastangomis tai padaryti pavyksta vos 5–7 proc. laimingųjų.

„Saugių“ tabako gaminių nebūna

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dėl rūkymo padarinių kismet miršta apie 1500 žmonių. Palyginimui: dėl alkoholio vartojimo (nors esame linksniuojami kaip išties daug gerianti tauta), 2014-aisiais mirė 758 žmonės, o kovą su priklausomybe nuo narkotikų pralaimėjo 81 žmogus. Taigi, nors šis įprotis gali atrodyti kaip viena „nekalčiausių“ priklausomybių, netiesiogiai ji nusineša daugiausia gyvybių.

„Nikotinas pažeidžia pacientų plaučius, širdį, dauginimosi (reprodukcinę) sistemą, didina riziką susirgti vėžiniais susirgimais – visais iš eilės: pradedant plaučių vėžiu, šlapimo takų, skrandžio vėžiu, moterims – krūtų, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Dragelytė. – Nikotinas ir dervos skatina visų vėžių išsivystymą. Kita ligų grupė: skrandžio ligos, rūkymas taip pat skatina žaizdų atsiradimą skrandyje. Laikoma, jog rūkymas vyrams perpus sumažina spermatozoidų judrumą, kitaip tariant, jis lemia blogesnį vaisingumą“.

Gydytoja paneigia mitą, jog rūkomas tabakas, kaljanai, elektroninės cigaretės ar cigarai yra „sveikesni“ už cigaretes.

„Saugių tabako gaminių nėra – į visų jų sudėtį įeina žalingos medžiagos, galinčios sukelti neigiamus pokyčius organizme“, – kalbėjo gydytoja.

Efektyviausia motyvacija – šiurpinanti diagnozė

Pašnekovė pabrėžė, jog įprotis rūkyti vis tik yra ne tiek fizinis, kiek psichologinis. Todėl nusprendusiems mesti vertėtų kreiptis ir į psichologus.

„Metus rūkyti dopamino (laimės hormono, – red. past.) kiekis organizme šiek tiek sumažėja. Žmogus tampa nervingas ir jam atrodo, kad štai, po kažkokio konflikto su draugu ar kolega norisi parūkyti, tačiau yra atvirkščiai: trūkstant dopamino žmogus yra nervingas, labiau linkęs į konfliktus“, – sakė toksikologijos gydytoja.

Kai kurie rūkantieji bijo mesti dėl visiems gerai žinomo atoveiksmio: dažniausiai priaugama svorio. Tačiau G. Dragelytė paaiškina, kodėl organizmas patiria tokius pokyčius.

„Nutraukus bet kokios psichoaktyvios medžiagos vartojimą (kuri vartojama tam, kad didintų laimės hormono dopamino kiekį organizme), dopamino sumažėja. Ką darome? Mėginame tai kompensuoti kokia nors kita medžiaga. Maistas, saldumynai, cukrus – jie lygiai taip pat didina dopamino kiekį organizme. Taigi žmogus renkasi maistą, kad jis džiugintų vietoje cigarečių“, – paaiškino pašnekovė.

Laimei, „džiaugsmo“ šaltinio ieškome tik tol, kol organizmas adaptuojasi prie pasikeitusios situacijos.
Mesti rūkyti, atsikratyti kitos priklausomybės padeda didelė žmogaus motyvacija. Iš kur jos semtis?

Rūkorių mesti žalingą įprotį gali paskatinti darbdavio ar šeimos spaudimas, tačiau gydytoja pripažįsta: efektyviausia motyvacija būna liga. Vieni išgirsta diagnozę „vėžys“, kiti patiria infarktą, sutrinka regėjimas.

„Įsivaizduokite, kad sužinote, jog sergate vėžiu. Kai kurie po tokių naujienų meta per pusdienį! Jie supranta, kad nesirgtų, jei nebūtų rūkę. Ir pagalvoja, ar tikrai tai verta“, – kalbėjo G. Dragelytė.

Kai kurie psichologai kaip gydymo metodą naudoja ir „finansinę motyvaciją“. Jie susilažina su žmogumi, ar jam pavyks mesti rūkyti iš tam tikros pinigų sumos. Jei žmogus nemeta – pinigai negrąžinami.

Kaip rūkyti nerūkant?

Tuo metu G. Dragelytė teigė savo pacientų visuomet pasiteiraujanti, kokiu laikotarpiu, kokiose situacijose jie dažniausiai rūko bėgant dienai. Ir rekomenduoja pakeisti kokią nors vieną mažytę detalę.

„Rūkymas yra įprotis. Ir jo sąmoningas pakeitimas jau yra žingsnis link metimo. Prisidegate cigaretę žiebtuvėliu? Pamėginkite prisidegti degtukais. Pamatysite, kaip surūkote keliomis cigaretėmis mažiau. Rūkote virtuvėje? Eikite į lauką! Automobilyje? Nerūkykite! Ar įsivaizduojate, kiek iš tiesų žmonių metė rūkyti, uždraudus rūkymą kavinėse?“, – sake G. Dragelytė.

Fotolia nuotr./Rūkymas
(Fotolia nuotr./Rūkymas)

Rūkantys suaugusieji kelia pavojų ir kartu gyvenantiems vaikams – į apsinuodijimų skyrių papuola mažamečiai, suvalgę nuorūką, visa cigaretę, o prasidėjus elektroninių cigarečių madai – ir netyčia išgėrę šioms cigaretėms skirto skysčio.

Kasdien rūko ir kiek daugiau nei 13 proc. 15–24 metų amžiaus paauglių ir jaunuolių.

Beje, G. Dragelytė pateikia skaičiavimus: jei gyvenate kartu su žmogumi, kuris surūko po pakelį cigarečių per dieną, galite manyti, jog pats surūkote po 3 cigaretes kasdien.

Analogiškai jei važiuojate automobiliu su žmogumi, kuris nuolat rūko, per valandą kartu „surūkote“ 4 cigaretes.

Atsilaikyti – tik 7 sekundes

Kai kuriems pacientams kelis mėnesius taikoma pakaitinė nikotino terapija: pleistras, kramtomoji guma, purkštukas. Tačiau grupės jėga yra netgi stipresnė už šias priemones.

„Mane stebina, jog psichologinė pagalba metant rūkyti turi didesnę įtaką. Žmogus lanko grupę kartą per savaitę, atlieka „namų darbus“. Ir meta rūkyti valios pastangomis. Žinoma, jis dažniausiai daug sportuoja ir save „apdovanoja“, investuoja į malonumus, kitaip tariant – mokosi kitų būdų gauti tai, ką jam suteikia cigaretė“, – kalbėjo V. Andrejevaitė.

Kiek vidutiniškai žmonės lanko šią grupę? V. Andrejevaitės teigimu, kokio nors apibrėžto laikotarpio nėra. Vienas iš jos pacientų grupę lanko jau dvejus metus –jis nerūko jau 8 mėnesius, tačiau į užsiėmimus vis dar vaikšto.

„Grupės jausmas yra labai galingas. Suvoki, jog ir kiti yra tokioje pačioje situacijoje“, – sakė pašnekovė.
Pasiryžę mesti rūkyti be jokių medikamentų, neretai tampa „sportininkais“ – jie lanko sporto klubus, pradeda bėgti maratonus ir panašiai. Taip dėmesys ir energija nukreipiami nuo cigarečių.

Gydytoja pataria, jog paprastą psichologinį-fizinį pratimą galite pamėginti pritaikyti ir patys: pajutę pyktį, nerimą, kylančias blogas emocijas, darykite pritūpimus tol, kol ši emocija praeis.

„Taip emocijos pervedamos į veiksmus ir praeina. Manau, kad dauguma rūkorių cigaretes naudoja kaip neefektyvų būdą susitvarkyti su stresu, nerimu. Jie rūkydami savotiškai medituoja. Savo grupėse stengiamės šią „meditaciją“ pakeisti kitokia: vieni kitiems siunčiame žinutes: „Sustok ir pakvėpuok“. Gavęs tokią žinutę žmogus iš tiesų stabteli ir susikoncentruoja į kvėpavimą. Iš tiesų stiprus troškimas rūkyti trunka labai trumpai – vos 7 sekundes. Nukreipus dėmesį galima tai nugalėti“, – sako V. Andrejevaitė.


Straipsnio komentarai

..2016-05-15
dragelytė, andrejevaitė - ne lietuviškos pavardės. ar turi leidimus gyventi lietuvoje ir paistaloginti su daktarų grupuotės šundaktarystėmis? Ko andrejevaitės vardo neužrašėte tik inicialus? lygtais viktorija. čia gal kokia nors VRM lukiškių programa? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar jau pakeitėte padangas savo automobiliui?