Šilutiškiai bibliotekininkai apie Kristijoną Donelaitį Punske (Lenkija)

2014-11-21, Dalia Užpelkienė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė

Vis dar rudenėjančia saule ir nukritusių lapų oazėmis pasidabinę kloniai ir kalneliai pamario bibliotekininkus vedė Lenkijos link, pas bičiulius,  Punsko knygininkus. Kelionės tikslas – neišsemiama buvusi, o dabar jau į baigtį skubanti Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejinė renginių programa „K. Donelaitis: epochos ir dabarties laiko sąskambiai“.

Prie paradinio įėjimo į Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinę mokyklą-gimnaziją šilutiškius svetingai pasitiko jos direktorius Jonas Vydra, nepraleidęs progos pašmaikštauti: „Laukiame Lietuvos televizijos filmavimo grupės, bet Jūsų – labiau“. Pasirodo, artėja savivaldos rinkimai į Punsko valsčiaus tarybą ir pirmą kartą per 20 metų į viršaičio postą pretenduoja du kandidatai: keturias kadencijas dirbantis viršaitis Vytautas Liškauskas ir naujokas vietos verslininkas Vytautas Batvinskas. Pasak J. Vydros „Punsko lietuviai gyvena gerai, tačiau išsaugojant lietuvybę labai svarbu, kad viršaitis ir renkami 15 tarybos tarėjų būtų lietuviai“. Trumpas sutiktuvių pokalbis, pakrypęs politikos link, savotiškai derėjo su šilutiškių gimnazijos bendruomenei atvežto donelaitikos renginio turiniu. Išeksponuota lakštuose parengta keliaujanti knygų, straipsnių, ikonografijos ir kitokio pobūdžio dokumentų paroda „Iš lietuvių klasikos lobyno: Kristijonas Donelaitis“. Ekspoziciją virtualiai pristatę F. Bajoraičio viešosios bibliotekos specialistai susirinkusią gimnazistų jaunuomenę, mokytojus ir pavienius punskiečius kvietė įsiklausyti į Alekso Churgino, Antano Marcinkevičiaus, Kazio Bradūno kūrybą, įprasminančią K. Donelaičio vardą. Pasitelkus virtualų gidą publikai pristatyti donelaitikos tematika kuriančių skulptorių Alfrido Pajuodžio, Marijos ir Martyno Purvinų  ir daugelio kitų autorių sukurti  paminklai, literatūros klasiko vardu pavadintos aikštės, skverai, gatvės. Tarp įdomybių- į Šahdaros kalnagūbrį (Tadžikijoje) įkopusių lietuvių alpinistų (1964) viršūnė, pavadinta K. Donelaičio vardu,įsteigtos literatūrinės premijos, rašytojo vardu pavadintos nevyriausybinio sektoriaus organizacijos, į kurias susibūrę užsienyje gyvenantys mūsų tėvynainiai (Helsinkyje, Suomija, kt.). Keliaujanti vienos dienos šilutiškių ekspozicija, savotiškas vadovas K. Donelaičio pažinimo kelyje, sudomino į renginį atėjusius literatūros mokytojus ir jaunuomenę.Nesudėtingai užsimezgė literatūrologų diskusija „K. Donelaitis, kaip fenomenas?“Programą tęsė gimnazistų ir šio projekto bičiulio Marijaus Budraičio „Metų“ aktoriniai skaitymai. Donelaitiškas hegzametrasne tik prikaustė mišrios publikos dėmesį, bet ir pelnėžiūrovų komplimentus: „Jūs ypatingai nuotaikingai perteikėte „Metų“ laikus.Mačiau ir sniego pusnį, ir vyžotą būrą, ir teškančią balą... Įdomu!“ Ko gero, teisuspoetas Marcelijus Martinaitis savaitraštyje „Literatūra ir menas“ (2013, Nr. 1, sausis) savaip ragindamas nepaliauti skaityti „Metų“: „Taip, žemė ta pati, medžiai tie patys, poemos tekstas vis tas pats, tik mes, žmonės, vis kitokie, tai ir turimeskaityti „Metus“ iš naujo...“

Neskubantį skirstytis dzūkiškąjį jaunimą ir valsčiaus bendruomenės narius šilutiškiai pakvietė pasiklausyti poezijos rinktinės „Naktigonė“ autoriaus M. Budraičio naujų eilėraščių iš rengiamos antrosios rinktinės „Duoklė lietuviškajam raidynui“.

Dvi akademines valandas trukęs kalbėjimas apie lietuviškąjį žodį ir knygą neprailgo. Priešingai, jaukios ir šiltos lietuvybės salelės – gimnazijos Punske direktorius, kurisyra ir šio valsčiaus bendruomenės pirmininkas,  šilutiškiams suskubus namų link geranoriškai dzūkiškai atviravo: „O aš tiek daug norėjau jums dar parodyti ir papasakoti...“ Tiesa, susiruošta  laiku: išlydėdamas šilutiškius, gimnazijos vadovas taip pat svetingai pasitiko LRT televizijos naujienų filmavimo grupę ir žurnalistę Rūtą Lankininkaitę. Tą patį vakarą LRT laidoje „Panorama“ J. Vydra pasakys: „Manau, kad tarp punskiečių didėja pilietiškumas, nes yra noras būti tarėju ar viršaičiu (į 15 tarėjų vietų pretenduoja net 44 kandidatai! Aut. pastaba). Manau, kad tai geras požymis“.

O šilutiškiai, lietuviškumo žaizdrą pakurstę Kristijono Donelaičio „Metų“ hegzametro savastimi, jautėsi pilietiškai prisidėję prie beveik 80% dzūkų tarme šnekančių Punsko lietuvių, kuriems ir politinių rinkimų karštyje išskirtinai sakrališka yra lietuvių kalba, raštas ir knyga.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar lankėtės Sausio 13-osios minėjimo renginiuose?