Penki didžiausi Alberto Einsteino moksliniai paklydimai

2016-05-16, 15min.lt

1915-aisiais Alberto Einsteino bendroji reliatyvumo teorija visam laikui pakeitė pasaulį. Reliatyvumo teorija yra svarbi šiuolaikinės fizikos dalis, dėl jos egzistuoja navigacijos įranga ir mobilusis internetas.

A.Einsteinas yra žinomiausias mokslininkas pasaulio istorijoje.Tačiau, kaip ir dauguma garsių išradėjų, jis padarė klaidų ir netikslių įžvalgų.Businessinsider.com aprašo penkias didžiausias A.Einsteino klaidas.

1. Mokslininkas padarė klaidą garsiausiame savo darbe – reliatyvumo teorijoje.

Reliatyvumo teorijoje gravitacija, erdvė ir laikas aprašyti matematinėmis formulėmis. Iki tol jokiam mokslininkui šito padaryti nepavyko.

Tačiau tam, kad matematiniai skaičiavimai būtų tikslūs, A.Einsteinas turėjo sukurti konstantą (nekintantį skaičių, kaip pi), ir jį įstatyti į bendrosios reliatyvumo teorijos lygtis, kad jas subalansuotų.

Jis šį skaičių pavadino kosmologine konstanta, kuri leido į lygtis įtraukti nekintamą Visatos prigimtį. Tačiau praėjus ilgam laikui nuo lygčių publikavimo, fizikai atrado, kad Visata nėra pastovi – ji plečiasi milžinišku greičiu.

Taigi A.Einsteinas apleido kosmologinės konstantos idėją.

Tačiau tai buvo didžiulė klaida. Lygtims vis dar reikėjo kosmologinės konstantos.

Dabar mokslininkai kosmologinę konstantą mato kaip reprezentuojančią mistišką jėgą, vadinamą tamsiąja energija, kuri verčia Visatą plėstis vis greičiau ir greičiau.

2. A.Einsteino lygtys taip pat nusako, kaip gravitacija iškreipia šviesą.

Kosminį objektą, tokį kaip milžiniškas galaktikų spiečius, supantys gravitacijos laukai iškreipia pro juos sklindančias šviesos bangas.

Kuo didesnis objektas, tuo labiau jis iškreips šalia esančius šviesos spindulius. Šis poveikis vadinamas gravitaciniu lęšiavimu.

Gravitacinis lęšiavimas mums padeda pamatuoti milžiniškų, tolimų objektų masę ir išdidinti tolimus objektus taip, kad astronomai juos galėtų pastebėti iš Žemės.

Gravitacinis lęšiavimas naudojamas ir tamsiosios medžiagos – neregimos medžiagos, kuri sudaro 85 proc. Visatos masės, žymėjimui. Stebėdami, kiek tamsioji medžiaga iškreipia regimąją šviesą, mokslininkai sudaro žemėlapius.

Tačiau A.Einsteinas manė, kad gravitacinis lęšiavimas yra per daug nereikšmingas, kad šią techniką būtų galima panaudoti moksle. Jis atmetė gravitacinio lęšiavimo idėją ir nepublikavo savo atradimų iki tol, kol kolegos to padaryti neparagino kolegos.

3. A.Einsteino reliatyvumo teorijoje buvo nuspėti erdvėlaikio kosminiai burbuliukai – gravitacinės bangos.

Fizikas buvo jau pademonstravęs, kad medžiaga geba išlenkti erdvėlaikį. To pasekmė – erdvėje judanti medžiaga galėtų sukurti bangas – panašiai kaip įmestas į vandenį akmenukas sukuria bangas jo paviršiuje.

Tačiau kosminių erdvėlaikio burbuliukų idėja A.Einsteinui atrodė per daug dirbtina. Ir kai jis stengėsi parašyti matematinę formulę, kad apibūdintų gravitacinių bangų veikimą, jam to padaryti nepavyko.

Taigi A.Einsteinas atmetė ir gravitacinių bangų idėją, nors jų egzistavimas buvo nuspėtas jo paties sukurtoje teorijoje. Mokslininkas jau ketino publikuoti tyrimą, kuriame žiojėjo didžiulė klaida.

Laimei, kolega klaidą pastebėjo ir ištaisė prieš paviešinimą. Tik tuomet A.Einsteinas pataisė gravitacinių bangų formulę ir publikavo tikslą tyrimo versiją, kurioje nuspėtos gravitacinės bangos.

Visai neseniai mokslininkai galutinai patvirtino, kad gravitacinės bangos egzistuoja.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prieš 135 metus gimė Albertas Einsteinas
(AFP/„Scanpix“ nuotr./ Albertas Einsteinas)

4. A.Einsteinas su ta pačia problema susidūrė ir aprašydamas juodąsias skyles: teorijos jas nuspėjo, tačiau mokslininkas iki galo jų nesuprato.

Skirtingai nei gravitacinių bangų atveju, A.Einsteinas niekuomet nepakeitė savo nuomonės apie juodąsias skyles.

Dabar mes matome aibę įrodymų, kad juodosios skylės egzistuoja ir kad gali turėti ir milijonus kartų didesnę masę už mūsų Saulės.

5. A.Einsteino idėjos buvo kritiškai svarbios kvantinės mechanikos vystymui – fizikos šakai, kuri tiria keistas mažyčių subatominių dalelių savybes.

Tyrimas apie fotoefektą, kuris A.Einsteinui pelnė Nobelio premiją 1921-aisiais, buvo labai svarbus kvantinės mechanikos vystymui.

Tačiau dėl kvantinės mechanikos A.Einsteinas turėjo didelių dvejonių. Kvantinės mechanikos teorijoje suponuojama, kad dalelės gali būti keliose būsenose vienu metu ir gali viena kitai siųsti informaciją greičiau už šviesą.

Daugelis kvantinės mechanikos mokslininkų pripažįsta daug ko apie ją nesuprantantys, tačiau sėkmingi pakartotiniai eksperimentai rodo, kad ji teisinga. Taigi A.Einsteino nesugebėjimas priimti kvantinės mechanikos gali būti vertinamas kaip didžiausia jo klaida.

Nepaisant visų paklydimų, A.Einsteinas vis dar vadinamas vienu įtakingiausių visų laikų mokslininkų. Galų gale, juk negali sukelti revoliucijos mokslo pasaulyje prieš tai bent keletą kartų nekluptelėjęs kelyje.

Šaltinis: 15min.lt


Straipsnio komentarai

..2016-05-16
joks jis ne mokslininkas. tik ostapininkėlis. jeigu būtų turėjęs nors truputį tos pilkosios masės savo makaulėje būtų kažką apskaičiavęs apie tos nobelio premijos purvinumo lygį. dabar kaip eilinis gražulio kelnininkas dalyvavo tuose garbėtroškiniuose paraduose, kurie nieko bendro neturi su jokiais mokslais. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?