Kas svarbiau: meistriškai nudobti karpį ar gražiai pakalbėti?

2016-05-18, Simonas Norbutas

Žinia - artėja rinkimai. Spalio 9-ąją tauta vėl rinks naują savo politinių dievukų olimpą. Tad, nieko nelaukdami, 2012-2016 metų kadenciją valdžioje išsilaikę politikai jau galanda nagučius  naujam sezonui - kaip įmanydami save reklamuoja. Vieni tiesiogiai, kiti- subtiliau. Kas kaip išgali, kas kaip moka. Rodo tautai savo kūniškus, dvasinius ir intelektinius turtus.

Palyginkime. Mūsų krašto politikai, suinteresuoti išsilaikymu vietiniuose postuose, vilioja rinkėjus savo atletiškais kūnais ir gebėjimu greitai užbėgti į Šilutės kultūros ir pramogų centro sceną, t. y nenaudodami jokių intelektualinių triukų. Kur jau ten jiems iki jų. Jie apsiriboja kultūriniais renginiais Šilutėje, šventėmis Rusnėje ant pavasarinio ledo ir visokio plauko žuvienių čempionatais. Ten jie žaidžia, kalba, lankstosi, mojuoja, ir nepaliauja šypsotis valgydami karosus. O štai politikai iš Vilniaus, Seimo rykliai ir mažesni grobuonys, keliauja po Lietuvą, viliodami rinkėjus savo sumanumu ir protingų dalykų išmanymu. Kaip koks Rokas Žilinskas, kuris užsuko pas mus į Šilutę, į „Gilijos“ konferencijų salę. Čia lietingą penktadienio popietę nedideliam būreliui žmonių (dauguma - jaunimėlis) jis demonstravo oratorystės meno techniką. Na, tiesą sakant - pradžiamokslį. Bet nesvarbu – vis dėlto intelektualų dalyką, o ne kaip moka karpiui galvą nupjauti ir jį išvirus, viešai suėsti. Ne, Rokas ne toks. Jis baigė masinės komunikacijos mokslus prestižiniame Delio universitete. O po to vyko į mūsų visų svajonių šalį - Ameriką. Į Vašingtoną. Ten jį kalbėjimo meno mokė didūs amerikiečių specialistai. Tie, kurie mokė to meno žymius CNN, BBC TV diktorius. Tad Rokas, grįžęs atgal į tėvynę, jau nebebijojo kalbėti ir jo nebeištikdavo nevaldomi panikos priepuoliai tiesioginiame eteryje. Taip išmokęs visokių oratorystės technikų ir amerikietiško pasitikėjimo savimi Rokas ne tik patobulėjo kaip žurnalistas, bet panaudojo tai politikoje, formuodamas savo viešąjį įvaizdį. Dalimi tų paslapčių jis pasidalino ir su mumis.
Štai jos. Jei norite tapti įtaigus kalbėtojas, valdantis savo auditoriją, visų pirma turite susidraugauti su savo baime. Draugystės etapai būna tokie:  baimė apgaunama, prijaukinama ir, galop, prie jos priprantama. Tad baimę reikia išmokti suprasti ir panaudoti, o ne naikinti. Jos panaikinti, atviravo Rokas, tiesą sakant neįmanoma. Nes ji mums genetiškai įgimta. Ji - išlikimo garantas. Ir čia R. Žilinskas mums pademonstravo dinozauro Tyrannosaurus rex paveikslėlį, kad būtų aiškiau, iš kaip giliai ir seniai ta archajinė mūsų baimė atkeliavusi.
Dėstydamas šias tiesas ir supažindindamas mus su visokiomis viešo kalbėjimo gudrybėmis, R. Žilinskas nevengė ir spalvingų pavyzdžių iš savo šlovingo gyvenimo. Vienas jų, kaip humoristas Justinas Jankevičius jo garbingą vardą nuvalkiojo sukūręs parodiją „Aš - Rokas Žilinskas“. Bet Rokas čia greit atsitiesė suvokęs jo savimeilę paglosčiusią tiesą, kad jei jau daro jo parodiją - jis išties žymus ir reikšmingas. Nesiginčysiu. Kaip kad nesiginčyčiau šiuo klausimu ir su Bunke ar Radžiu.
Dar Rokas rodė auditorijai ir mokė ją, kaip prieš kalbėjimą paruošti veido raumenis. Visi judėjome, tampėme lūpas, žiojomės ir kitaip krutinome veido padargus (čia jau patiktų mūsų krašto atletiškiems politikams!). Tiesa, už tokį veido raumenų žalojimą jų prieš tai neapšildžius švelniu masažu, mano buvusi scenos kalbos dėstytoja Kliušenkova R. Žilinskui parašytų dvejetą. Bet Rokas geriau žino, kas ta Kliušenkova. Ji gi Vašingtone nesimokė.
Taip pat Rokas patarė ir prieš viešą kalbėjimą negerti kofeininių gėrimų. Mat kofeinas skatina adrenalino išsiskyrimą, kuris sukelia nevaldomą jaudulį. Todėl kavos, anot gerbiamo R. Žilinsko, vengia patys aukščiausi pasaulio politikai ir žymiausios scenos žvaigždės. Nežinau, apie kokias žvaigždes jis kalbėjo, bet kiek aš žinau pasaulinių scenos žvaigždžių, tai jos uosto kokainą. Čia, matyt, kavos pakaitalas, jei esi toks kaip Jay-Z arba Justinas Bieberis.
Aišku, mane labiausiai pralinksminusi paskaitos vieta buvo bandymas pateikti buvusį JAV prezidentą Džordžą W. Bušą kaip idealų oratorių, kalbėjusį tautai paprasta, aiškia trumpų sakinių kalba. Apie tai, kokio lygio jis buvo oratorius, sklido anekdotai ne tik JAV dienraščių pašiepiančiose publikacijose, bet ir interneto vandenyne, kur Bušo nusišnekėjimai virsdavo svaiginančiu internetinio humoro folkloru. Tad gal, Rokai, kažką supainiojai? Gal norėjai pasakyti tai apie Obamą, išties genialų oratorių?
Bet, velniai nematė. R. Žilinskas, greičiausiai, bus teisus. Jis gi ne tik žmogus iš Vilniaus, bet dar ir mokėsi Vašingtone.
Taigi, paskaita ėjo į pabaigą, o mes, apstulbę nuo vaizdingos ir dinamiškos Roko paskaitos bei pakerėti jo neabejotinai išlavintų oratorinių gebėjimų, vis dėlto pamiršome paklausti vieno nereikšmingo klausimo. O jis toks: ar važinėti darbo dienomis po Lietuvą, skaitant oratorystės pradžiamokslį, yra tiesioginis Seimo nario darbas? Ar vis dėlto jo darbas yra sėdėti Seime ir dirbti tai, kam jis piliečių išrinktas: kurti įstatymus ir juos leisti, taip gerinant ir tobulinant valstybės mechanizmą ?
Bet klausimas tebūnie retorinis. Nes juk politikui už viską svarbiau gražiai kalbėti ir žavėti žavias gimnazistes. Ir, sutikite, tai vis geriau, nei nutraukinėti karpiams galvas.
P. S. Ir ar žinojote, kad šiais laikais politikui, slapta reklamuojančiam save, nebereikia sakyti „Balsuokite už mane“? Ne. Tiesiog paskaitos pabaigoje jam tereikia atversti skaidrę su oficialiu savo politinio Facebook profilio tituliniu lapu ir žaviai šypsantis tarti: „Ir nepamirškite nuspausti LIKE“. Lyg tarp kitko...
 


Straipsnio komentarai

..2016-05-18
jeigu aš neklystu rokutis niekados ir nebuvo niekur išrinktas. buvo tie fokusiniai stebuklėliai kur išmakaroninamos drasios kėdės pagal mūsiškių rubikoninės gaujos sąrašų vaivorykščių seilių lietaus gražulio kelnių džiuvimo spartumo lygį. Ot cžvistėlių demokratija. Lietuvos sąrašas. Turint omenyje nagučių laikymą už vadelių kurios pritaisytos prie atominių drąsių liūtaširdžių elektrinių tai čia yra dar įdomiau viskas. Man įdomiausia ta rokučio pilis apie kurią jis ten kitam saviškiui asmeniškai skaitė paskaitą prižiūrint mūsiškei našlaitei. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-05-18
pradėjo rašinėlį nuo "mūsų krašto". Įdomu kurį kraštą trikampinukai turi omenyje? Kur ta mūsiškių oazė pasislėpusi? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar jau pakeitėte padangas savo automobiliui?